Kas yra susijusi su lytinių organų karpų užšaldymo procedūra?

Genitalijų karpų šaldymo procedūra vadinama krioterapija. Ši procedūra apima medžiagos, vadinamos skystu azotu, naudojimą, kuris užšaldo paveiktus lytinių organų audinius. Kai karpa pasidengia ledu, leidžiama palaipsniui atitirpti. Praėjus kelioms savaitėms po to, kai atliekama lytinių organų karpų šaldymo procedūra, karpų audinys dažniausiai išsausėja ir tada atsiskiria nuo kūno. Svarbu pažymėti, kad vieno krioterapijos procedūros ne visada gali pakakti lytinių organų karpoms gydyti; asmeniui gali tekti papildomai gydyti.

Daugeliu atvejų krioterapijos procedūros, skirtos lyties organų karpoms užšaldyti, gali būti atliekamos per trumpą laiką; gydytojas gali užšaldyti karpą skystu azotu trumpiau nei 60 sekundžių vienu metu. Po šio pradinio užšalimo gydytojas paprastai leidžia audiniams palaipsniui atitirpti. Kai kuriais atvejais jis gali palaukti trumpą laiką ir dar kartą užšaldyti karpą. Laikas, kurį reikia gydyti karpą, ir pakartotinių naudojimo atvejų skaičius gali priklausyti nuo karpos dydžio ir jos vietos.

Kad išvengtų skausmo krioterapijos metu, gydytojas paprastai naudoja nuskausminamuosius vaistus. Paprastai tai padeda pacientui jausti mažiau diskomforto procedūros metu. Kartais jis taip pat gali pašalinti negyvas odos vietas, nupjaudamas ją prieš pradėdamas lytinių organų karpų šaldymo procedūrą. Tada jis gali patepti lyties organų karpą skystu azotu, naudodamas purškimo įtaisą, smailią priemonę ar net vatos tamponą.

Gavus gydymą nuo lyties organų karpų šaldymo, pacientui gali tekti palaukti kelias savaites, kol jos nukris. Norint pasiekti rezultatų, kai kuriais atvejais gali prireikti pakartotinio užšaldymo procedūrų. Be tolesnių apsilankymų pakartotiniam gydymui, asmeniui taip pat gali tekti apsilankyti pas gydytoją, kad būtų atlikti tolesni tyrimai, siekiant nustatyti, ar gydymas buvo sėkmingas, ir įsitikinti, kad karpa negrįžo.

Nors lytinių organų karpų šaldymo procedūra gali būti veiksminga, pasirenkant šią terapiją žmogus susiduria su rizika. Pavyzdžiui, pacientas gali jausti skausmą procedūros metu ir po jos. Taip pat gali atsirasti paraudimas ir patinimas. Taip pat gali atsirasti pūslių ir randų, o kai kuriems žmonėms po gydymo atsiranda atvirų opų. Asmuo taip pat gali patirti odos spalvos pasikeitimą dėl krioterapijos, o kai kurie žmonės net patiria ilgalaikį skausmą.