Nereceptiniai raumenų relaksantai paprastai skirstomi į tris kategorijas: spazmolitikai, kurie veikia iš esmės paralyžiuodami arba priverstinai suminkštindami viso kūno raumenų skaidulas; neuromuskuliniai blokatoriai, kurie keičia raumenų paviršiaus cheminę sudėtį, kad išvengtų mėšlungio ir įtampos; ir homeopatiniai bei vaistažolių preparatai, kuriais siekiama gauti panašių rezultatų naudojant augalinius ir kitus natūralius ingredientus. Įvairiose šalyse taikomi skirtingi farmacijos ir vaistažolių pardavimo reglamentai. Todėl, atsižvelgiant į jurisdikciją, visa tai gali būti galima įsigyti bendrai – arba iš viso jų nebūti.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose tiek spazmolitikai, tiek raumenų blokatoriai parduodami tik pagal receptą. JAV nereglamentuoja ir nekontroliuoja homeopatinių ir vaistažolių preparatų pardavimo, todėl juos dažnai galima įsigyti, bet ne visada nuosekliose pakuotėse arba su įprastomis dozavimo instrukcijomis. Kaip ir vartojant bet kokius vaistus, žmonėms patartina pasitarti su savo sveikatos priežiūros komanda prieš pradedant gydymą. Vien todėl, kad ką nors galima įsigyti be recepto arba jame yra tik „natūralių“ ingredientų, tai nebūtinai yra saugu bendram naudojimui.
Spazmolitikai
Jei įmanoma, spazmolitikai dažniausiai yra galingiausias ir veiksmingiausias nereceptinis raumenų relaksantas. Šios kategorijos vaistai yra skirti centrinei nervų sistemai ir siekia blokuoti arba pakeisti nervinius signalus, nukreiptus į įtemptus ar sužalotus raumenis. Tiesą sakant, dėl jų sulėtėja visi nerviniai signalai. Būtent dėl šios priežasties tokie vaistai dažnai vadinami „centriškai veikiančiais“ – jie veikia visus raumenis vienu metu ir paprastai negali būti nukreipti į jokią konkrečią sritį. Tai dažnai yra geriausias pasirinkimas žmonėms, kurie patiria skausmą ar įtampą visame kūne.
Neuromuskuliniai blokatoriai
Neuromuskuliniai blokatoriai veikia šiek tiek kitaip. Užuot paveikę nervus kaip visumą, jie nukreipia į pažeistus arba „suvargintus“ raumenų audinius, kuriuos dažnai gali aptikti jų paviršiuje esančios cheminės medžiagos ir jonai. Blokatoriai veikia raumenų lygiu, kad blokuotų arba nukreiptų gaunamus nervinius signalus. Rezultatas panašus, bet paprastai yra daug labiau susikoncentravęs ir gali užtrukti ilgiau, kol pradėsite dirbti.
Homeopatiniai ir vaistažolių preparatai
Homeopatiniai vaistai paprastai yra pagrįsti idėja, kad sutrikimas gydomas tais pačiais ingredientais, kurie jį sukelia, ir tai galioja raumenų relaksantams. Užuot bandę blokuoti nervinius signalus ar pakeisti pažeistų audinių paviršiaus cheminę sudėtį, šie vaistai paprastai „gydo kaip su panašiu“, siekiant sustabdyti įtampą ir skausmą skiestomis tų priedų formomis, kurios gali sukelti šias problemas. Pavyzdžiui, calcarea phosphorica, kuri gali būti naudinga esant kaklo ir viršutinės nugaros dalies skausmams ir įtampai; kali carb, kuris vartojamas apatinės nugaros dalies skausmui gydyti; ir arnika, kuri gali padėti atpalaiduoti pervargusius raumenis.
Daugybė žolelių ir augalinių medžiagų taip pat gali būti naudojami norint suformuoti tai, kas iš esmės yra visiškai natūralus nereceptinis raumenų relaksantas. Manoma, kad žolelės, tokios kaip katžolė, valerijonas, bergamotė, saldymedis, bazilikas ir kmynai, turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti sąnarių patinimą. Valerijonas, žydintis daugiametis augalas, nuo viduramžių buvo naudojamas kaklo įtempimui gydyti. Kitos žolelės, tokios kaip kava šaknis, baltasis gluosnis, asiūklis ir velnio letena, geriau kovoja su skausmu. Daugelį šių natūralių alternatyvų galima rasti kartu arba atskirai sveikatos ar sveikatingumo parduotuvėse ir dažniausiai parduodamos kaip arbatos, kapsulės ar milteliai.
Namų gynimo priemonės
Žmonės, kurie negali įsigyti paruoštų žolelių ar vaistų arba tiesiog nori vengti vaistų nuo skausmo, taip pat gali susidomėti daugeliu namuose vartojamų vaistų nuo raumenų skausmo ir įtampos. Masažas, karšta vonia arba šildomųjų pagalvėlių ar karštų rankšluosčių uždėjimas ant pažeistų vietų dažnai yra veiksmingas, bent jau trumpą laiką. Tinkamas poilsis taip pat labai svarbus.
Kai kurie žmonės taip pat palengvėja padidinę vitaminų ir mineralų kiekį savo valgiuose. Tinkamas kalcio ir magnio kiekis dažnai gali padėti sumažinti raumenų skausmą, o magnis taip pat gali padėti atstatyti pažeistas nervų galūnes. Kiti svarbūs vitaminai ir mineralai, padedantys veikti kaip raumenų relaksantai, yra silicio dioksidas, kalis, vitaminas C ir alfa lipoinė rūgštis. Tinkamo vandens kiekio gėrimas taip pat gali padėti pašalinti iš organizmo toksinus, kurie gali sukelti raumenų skausmą. Žmonės, kurie laikosi subalansuotos mitybos ir yra pakankamai hidratuoti, dažnai pastebi, kad jie yra mažiau jautrūs raumenų įtampai, o tai rodo, kad tokie gydymo būdai taip pat gali būti prevenciniai.
Šalutinis poveikis ir saugos priemonės
Yra daug šalutinių poveikių, susijusių su raumenis atpalaiduojančiais vaistais ir žolelėmis, nors simptomų intensyvumas ir trukmė gali labai skirtis kiekvienam žmogui ir bent iš dalies priklauso nuo to, kiek jų buvo išgerta. Pykinimas, neryškus matymas ir galvos skausmai yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių, ypač kai kalbama apie spazmolitikus ir nervų ir raumenų blokatorius. Labai dažnas yra ir didelis mieguistumas. Tos pačios reakcijos, dėl kurių raumenys atsipalaiduoja, dažniausiai sukelia gilų atsipalaidavimą smegenų miego centre, todėl žmonėms, vartojantiems tokius vaistus, gali būti pavojinga vairuoti ar valdyti mechanizmus.
Viena iš didžiausių nereceptinių vaistų ir vaistažolių papildų keliamų pavojų yra vaistų sąveikos galimybė, ir tai neabejotinai kelia susirūpinimą, kai kalbama apie raumenų relaksantus. Daugumą preparatų paprastai saugu vartoti atskirai, tačiau kraujo chemija yra sudėtingas dalykas; kitų vaistų ar vaistų buvimas gali sukelti įvairių problemų. Kartais raumenų relaksantai paprasčiausiai neveiksmingi, tačiau gali atsirasti ir rimtesnių pasekmių, tokių kaip padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, pasunkėjęs kvėpavimas ar net mirtis. Dėl šios priežasties žmonėms paprastai yra naudinga pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju prieš vartojant bet kokius vaistus, net jei jų galima įsigyti be recepto arba „natūralaus“ maisto parduotuvėse.