Izoprenalinas yra vaistas, kuris padidina kraujotaką ir širdies susitraukimų dažnį, tuo pačiu atverdamas mažus kvėpavimo takus plaučiuose. Vaistas paprastai švirkščiamas per injekciją, į veną (IV) vamzdelį arba įkvepiamas per nosį. Jis dažnai skiriamas kritinėse situacijose pacientams, kenčiantiems nuo širdies sustojimo arba sunkaus astmos priepuolio.
Pacientams, atvežtiems į ligoninę dėl širdies sustojimo ar kardiogeninio šoko, gali būti skiriamas izoprenalinas. Gyvybei pavojingomis sąlygomis šis vaistas, švirkščiamas į veną, gali išgelbėti pacientą, padidindamas širdies susitraukimų dažnį ir leisdamas kraujui lengviau tekėti per kūną. Izoprenalinas taip pat gali būti naudojamas astmai gydyti. Vienas iš vaistų poveikio yra tas, kad jis plečia bronchus arba mažus kvėpavimo takus plaučiuose. Kai vartojamas astmai gydyti, izoprenalinas įkvepiamas tiesiai į šnerves, kur jis keliauja per nosies ertmę ir patenka į plaučius, kad greitai atvertų susiaurėjusius bronchų kanalus.
Yra keletas šalutinių poveikių, susijusių su izoprenalino vartojimu. Šis šalutinis poveikis gali būti širdies plakimas, nerimas, nuovargis, paraudimas, prakaitavimas, drebulys, galvos skausmas ir krūtinės skausmas. Nors šie simptomai gali sukelti psichologinį nerimą, jie retai kelia pavojų gyvybei. Sunkus šalutinis poveikis gali būti stiprus galvos skausmas, galvos svaigimas ir nereguliarus širdies plakimas.
Vaisto vartoti negalima, jei žinoma, kad pacientas yra alergiškas vienai iš sudedamųjų dalių arba yra būklė, sukelianti nereguliarų širdies plakimą. Pacientai, kurie per pastarąsias 14 dienų vartojo monoaminooksidazės inhibitorių antidepresantų (MAOI), taip pat turėtų vengti izoprenalino. Pacientai, kurie vaisto vartoja pirmą kartą, įspėti nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų, nes žinoma, kad tai sukelia galvos svaigimą.
Pacientams, sergantiems inkstų, kepenų ar širdies ligomis arba sergantiems cukriniu diabetu, vartojant izoprenaliną, gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos. Prieš vartojant izoprenaliną, svarbu aptarti esamas sveikatos būklę su gydytoju. Daugeliu atvejų gydytojas gali atsargiai skirti vaistus ir atidžiai stebėti galimas nepageidaujamas reakcijas.
Tyrimai rodo, kad izoprenalino vartojimas nėštumo metu gali pakenkti negimusiam kūdikiui. Nepaisant šios rizikos, jei kyla pavojus motinos gyvybei, gydytojas gali nuspręsti, kad gydymo vaistu nauda yra didesnė už galimą riziką, ir gali nuspręsti skirti jį nėščiai pacientei. Moterys, maitinančios krūtimi, prieš vartodamos vaistą turėtų apie tai pranešti savo gydytojui, nes nežinoma, ar izoprenalinas gali patekti į kūdikį su motinos pienu.