Mentha piperita, plačiau žinoma kaip pipirmėtė, yra šaltmėčių ir vandens mėtų hibridas, naudojamas kaip kulinarinis kvapioji medžiaga ir tradicinė žolelių priemonė. Augalas kilęs iš Anglijos 1700-ųjų pabaigoje, tikriausiai dėl atsitiktinės hibridizacijos, ir nuo tada buvo auginamas. Pipirmėtės auga lauke vidutinio klimato regionuose, kur dirvožemis yra drėgnas, dažniausiai prie upelių ir melioracijos griovių.
Daugiametis žolinis augalas Mentha piperita pasiekia iki 35 colių (88.9 centimetrų) aukščio ir išaugina tamsiai žalius, kvapnius lapus, padengtus plonais plaukeliais. Pipirmėtė taip pat išaugina mažų purpurinių gėlių sruogelius aplink šiek tiek plaukuotus stiebus vasaros viduryje ar pabaigoje. Kadangi tai yra hibridas, augalas neduoda sėklų, bet plinta per platų požeminį šakniastiebių tinklą.
Augalo lapai ir eterinis aliejus, gauti distiliuojant garais, naudojami medicinos ir kulinarijos reikmėms. Pipirmėčių lapuose yra nuo 1 iki 3 procentų eterinio aliejaus, o apie 50 procentų aliejaus sudaro mentolis. Žolės lapuose taip pat yra flavonoidų arba antioksidantų, natūraliai randamų augaluose, kurie gali suaktyvinti natūralius fermentus, kovojančius su ligomis. Tikslios veikliųjų medžiagų proporcijos skiriasi priklausomai nuo auginimo vietos ir veislės, tačiau visų pipirmėčių augalų lapuose yra naudingų flavonoidų ir eterinio aliejaus.
Labiausiai paplitęs Mentha piperita medicinoje naudojamas virškinimui gerinti. Iš džiovintų augalo lapų paprastai gaminama arbata arba užpilas, skirtas gydyti dujas, nevirškinimą, menstruacijų spazmus, viduriavimą, vidurių pūtimą, pykinimą ir gastroenteritu. Pipirmėčių aliejus ir lapuose esantys flavonoidai didina tulžies gamybą, o tai padeda patvirtinti tradicinį žolelių naudojimą kaip virškinimą skatinančią priemonę. Kiti pipirmėčių lapų naudojimo būdai yra nemiga, galvos skausmas, nervingumas, rytinis pykinimas, pilvo diegliai, raumenų spazmai, reumatas, judesio liga, karščiavimas ir peršalimas.
Mentha piperita aliejus taip pat naudojamas medicinoje įvairiems tikslams. Įdėjus į karštą vandenį, garai, kuriuose gausu mentolio, įkvepiami, kad būtų išvengta spūsties. Pipirmėčių aliejus kartais dedamas į pastiles nuo kosulio, kad peršalus nuramintų gerklę. Kai naudojamas lokaliai, aliejus mažina raumenų ir sąnarių skausmus bei nuramina sausą, niežtinčią odą.
Pipirmėtė yra populiari kulinarinė kvapioji medžiaga, dažniausiai naudojama ledams, saldainiams, kramtomajai gumai ir net kepiniams. Naudojama muiluose ir šampūnuose, Mentha piperita skleidžia mėtų kvapą ir suteikia odai vėsinimo pojūtį. Manoma, kad aromaterapijoje pipirmėčių aliejus pagyvina protą, pagerina nuotaiką ir mažina įtampą ar nerimą. Augalų eterinis aliejus taip pat naudojamas kaip natūralus pesticidas kai kuriuose komerciniuose produktuose.
Pipirmėčių arbata gaminama 1–2 šaukštus (14.79–29.57 mililitrų) džiovintų lapų užplikius 2/3 puodelio (157.73 mililitrų) verdančio vandens 5–10 minučių. Per dieną galima vartoti tris dozes tiek laiko, kiek reikia virškinimo sutrikimams palengvinti. Pipirmėčių eterinio aliejaus negalima vartoti į vidų, nebent prižiūrint gydytojui, nes medžiaga gali būti toksiška, jei suvartojama per daug. Nėščios moterys neturėtų vartoti Mentha piperita jokia forma, nes ji gali paskatinti kraujavimą iš menstruacijų. Asmenys, kenčiantys nuo hiatos išvaržos, tulžies pūslės akmenligės ar tulžies latako užsikimšimo, taip pat turėtų vengti pipirmėčių, nes tai gali pabloginti šias sąlygas.