Riešo kanalo fizinė terapija apima tempimus, jėgos pratimus, stabilizavimo įtvarus ir skausmo malšinimo procedūras. Šie gydymo būdai turėtų būti atliekami prižiūrint gydytojui ir fizioterapeutui, kad būtų užtikrinta, jog asmuo nesukels papildomos žalos rankai, pirštams ar riešams. Riešo kanalas yra dažnas sužalojimas, o chirurginis šios būklės gydymas yra dažniausiai atliekama rankos chirurgija.
Vidurinio nervo, einančio per ranką į plaštaką, suspaudimas yra žinomas kaip riešo kanalo sindromas. Riešo kanalas yra siaura anga, sudaryta iš kaulų ir raiščių, o jei per tunelį einantys nervai, sausgyslės ar raiščiai uždegami ar sudirginami, anga tampa mažesnė ir gali išspausti nervą. Rankos ar pirštų judesiai, kuriuos valdo nervo impulsai, gali tapti skausmingi ir patinti. Ši būklė dažniausiai atsiranda dėl sužalojimo arba dėl pasikartojančių rankos ar pirštų judesių, kurie sukelia dirginimą. Fizinis terapeutas gali įtraukti pratimus, mokančius asmenį atlikti tam tikrą veiklą kitaip, kad būtų išvengta pakartotinio riešo sužalojimo.
Tempimo ir jėgos pratimai rankai ir pirštams gali padėti išplėsti riešo kanalo tarpą ir sumažinti raumenų silpnumą. Pratimai po chirurginės procedūros gali padėti žmogui susigrąžinti rankos judesių amplitudę arba plaštakos judesiai gali paveikti sausgysles, raiščius ir nervus, kai jie slysta per riešo kanalo angą į riešą. Minkšto glaisto kamuoliuko ar ritinėlio suspaudimas padės sustiprinti plaštakos ir riešo raumenis. Patinimui mažinti galima atlikti kitus pratimus, o kartais gydytojas riešo kanalo fizinės terapijos pratimų metu gali skirti priešuždegiminių vaistų ar injekcijų. Šio tipo fizinė terapija yra svarbiausias viso žmogaus atsigavimo po riešo kanalo pažeidimo elementas.
Riešo kanalo fizinė terapija taip pat gali apimti įtvaro ar tvarsčio įdėjimą, kurį reikia dėvėti atliekant tempimo pratimus arba atliekant įprastą kasdienę veiklą. Daugelis įtvarų, rekomenduojamų esant riešo kanalo pažeidimams, neleis riešui pasilenkti į priekį ar atgal, kad nebūtų dirginamas vidurinis nervas. Atsižvelgiant į sužalojimo sunkumą, įtvaras gali būti reikalingas tik žmogui miegant. Kineziterapeutas gali nurodyti, kaip apvynioti riešą, dilbį ir pirštus minkštu tvarsčiu, kad pratimų metu plaštaka stabilizuotųsi ir būtų išvengta tolesnių sužalojimų. Terapijos metu pažeistoje vietoje bus taikomos šalčio procedūros, mažinančios patinimą ir skausmą atliekant riešo kanalo kineziterapijos pratimus.