Dažniausias fenofibrato šalutinis poveikis yra krūtinės užgulimas, pasunkėjęs kvėpavimas ir virškinimo trakto problemos. Daugelis pacientų taip pat jaučia galvos ir nugaros, kojų ir rankų skausmus. Šie fenofibrato šalutiniai poveikiai paprastai nereikalauja medicininės pagalbos ir dažnai išnyksta, kai organizmas pripranta prie vaisto. Retais atvejais fenofibratas gali sukelti rimtą šalutinį poveikį, dėl kurio reikia medicininės intervencijos, ir gali būti pavojingas gyvybei, pvz., išbėrimas, dilgėlinė ir kraujo kosulys.
Daugumai pacientų fenofibrato šalutinis poveikis gali būti varginantis, bet nereikalaujantis medicininės intervencijos. Virškinimo trakto problemos, tokios kaip vidurių užkietėjimas, rėmuo ir viduriavimas, yra dažnas fenofibrato šalutinis poveikis. Daugelis žmonių, vartojančių šį vaistą, taip pat praneša apie galvos, nugaros, kojų ir rankų skausmą, taip pat krūtinės perkrovą. Kai organizmas prisitaiko prie vaistų, šie šalutiniai poveikiai išnyksta ir galiausiai išnyksta. Jei jie nepraeina arba tampa sunkūs, apie tai reikia kuo greičiau pranešti vaistą išrašiusiam gydytojui.
Tam tikras fenofibrato šalutinis poveikis yra retas. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti skrandžio pūtimas ir lėtinis virškinimo sutrikimas, tamsus šlapimas, pageltusi oda arba akys. Apetito praradimas, raumenų mėšlungis ir neįprastos mėlynės bei kraujavimas taip pat yra susiję su šiuo vaistu. Asmuo, vartojantis fenofibratą, kuris pradeda kosėti krauju, jaučia skausmą kvėpuojant arba atsiranda pūslių ir odos lupimasis, turėtų skubiai kreiptis į gydytoją.
Pacientai, vartojantys fenofibratą, turi pasitarti su gydytoju, jei atsiranda tam tikrų požymių ir simptomų. Reikia pranešti apie nepaaiškinamą raumenų skausmą ar silpnumą kartu su nuovargiu ir karščiavimu. Gydytojas taip pat norės sužinoti, ar pacientui neatsiranda infekcijos požymių, tokių kaip gerklės skausmas ar karščiavimas.
Nėščios moterys turėtų apsvarstyti galimybę nutraukti fenofibrato vartojimą, nes vaistas gali sukelti apsigimimų. Tie, kurie anksčiau ar dabar serga tulžies pūslės, inkstų ar kepenų ligomis, turėtų apsvarstyti kitus gydymo būdus. Vartodamas fenofibratą, gydytojas taip pat gali paklausti apie diabeto ar hipotirozės istoriją. Šis gydymo kursas yra veiksmingiausias, kai jis derinamas su neriebia ir mažai cholesterolio turinčia dieta.
Šis vaistas yra antilipeminis agentas, pagreitinantis cholesterolio pašalinimo iš žmogaus organizmo procesus. Kartu su mažai riebalų turinčia dieta fenofibratas padeda sumažinti riebiųjų medžiagų, tokių kaip trigliceridai ir cholesterolis, kiekį ir padidinti didelio tankio lipoproteinų kiekį kraujyje. Jei šioms riebalinėms medžiagoms leidžiama kauptis išilgai arterijų sienelių, sumažėja kraujotaka ir deguonies tiekimas į širdį ir smegenis bei kitas kūno vietas. Dėl to padidėja insulto, širdies ligų ir priepuolių bei krūtinės anginos rizika.
Kaip ir kiti vaistai, fenofibratas gali sąveikauti su kitais vaistais, vitaminais ir papildais. Antikoaguliantai, diuretikai ir beta blokatoriai gali paveikti fenofibrato šalutinį poveikį ir dozavimą. Gydytojas taip pat norės sužinoti, ar pacientas vartoja hormoninius kontraceptikus, imunosupresantus ir takrolimuzą.
Fenofibratas tiekiamas tabletėmis, kapsulėmis ir pailginto atpalaidavimo kapsulėmis, kurios visos vartojamos per burną. Dozavimo specifika skiriasi priklausomai nuo šio vaisto prekių ženklų ir tarp pacientų. Daugeliu atvejų dozė koreguojama remiantis laboratoriniais tyrimais, atliktais siekiant nustatyti, kaip vaistas veikia paciento riebalų rūgščių kiekį kraujyje. Jei šie kiekiai nesumažėja per du mėnesius nuo vaisto vartojimo pradžios, jį skiriantis gydytojas gali nutraukti gydymą ir išbandyti kitą vaistą.