Biblioterapija – tai terapijos metodas, kuriame knygos naudojamos kaip terapinė priemonė. Žmonės jau seniai tikėjo, kad skaitymas gali turėti emocinės naudos, todėl XX amžiuje daugybė tyrėjų atliko skaitymo ir skaitymo vaidmens terapijoje tyrimus ir nustatė, kad knygos iš tiesų gali būti naudojamos kaip terapijos programos dalis. Yra keletas biblioterapijos metodų ir diskutuojama, kur ji gali būti tinkamai pritaikyta.
Knygos skaitymas nepakeičia susitikimo su konsultantu, psichiatru ar kitu psichikos sveikatos specialistu. Tačiau biblioterapija gali būti įtraukta į gydymo programą ir netgi gali tapti neatsiejama gydymo dalimi. Pacientams kruopščiai atrenkamos knygos, gydytojai ieško knygos, kuri atitiktų paciento situaciją. Pacientas skaito knygą ir ją aptaria užsiėmimų metu.
Pacientams kartais naudinga matyti žmones panašiose situacijose. Biblioterapija taip pat suteikia išraiškos būdą, nes pacientai gali kalbėti apie tai, kaip jie reagavo į knygą ir kaip knyga juos jaustis. Knygos gali padėti pacientams nustatyti ir įvardyti problemas, su kuriomis jie susiduria, ir palengvinti pokalbius, kuriuos kitu atveju būtų sunku užmegzti. Ši terapijos forma taip pat gali būti derinama su rašymo terapija, kurios metu pacientai rašo žurnalus arba užsiima kita rašymo veikla, kuri yra gydymo dalis.
Užsiėmimas rašytiniu žodžiu gali padėti pacientams įvairiais lygmenimis. Kai kurie žmonės tiesiog mėgaujasi laikinu pabėgimu, kurį siūlo knyga, o daugeliui naudinga skaityti tekstus, kurie taip pat suteikia emocinę paramą. Skaitymas taip pat suteikia pažinimo naudą, kuri gali būti naudinga kai kuriems pacientams. Kai knyga parinkta gerai, kas nors gali jaustis labiau atsipalaidavęs ir laimingesnis ją pabaigęs. Kai terapijoje naudojamos knygos, svarbu, kad terapeutas būtų susipažinęs su tekstu ir jį pasirinktų atsižvelgiant į konkretų pacientą; Pavyzdžiui, tos pačios knygos egzempliorių dalinimas kiekvienam pacientui nėra biblioterapija.
Be aukščiau aptartos klinikinės biblioterapijos, kai kurie žmonės taip pat praktikuoja vystomąją biblioterapiją. Tėvai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys žmonės gali naudoti knygas, kad skatintų sveiką vystymąsi. Knygos gali būti atrenkamos atsižvelgiant į tai, ar jos turi prasmingų pritaikymų vaikui, pvz., parodant vaikui, kad kiti žmonės vaikystėje taip pat kovojo su tokiomis užduotimis kaip matematika. Kai kurie psichoterapeutai mano, kad tik jie yra kvalifikuoti atrinkti knygas terapiniams tikslams, ir išreiškė susirūpinimą, kad vaikai, kuriems reikia profesionalios konsultacijos, gali jos negauti, jei tėvai ir mokytojai klaidingai mano, kad pakanka skaityti knygą, kad išspręstų problemą. Kiti teigia, kad gerai pasirinkus knygą ji gali būti labai naudinga net ir be profesionalo dėmesio.