Psichologiniame gydyme sisteminė terapija reiškia terapijos tipą, taikomą dviem ar daugiau žmonių, sprendžiančių problemą. Tai psichologinis terminas, susijęs su šeimos terapija, nors jis neapsiriboja šeimomis. Ši terapija gali būti naudinga bet kuriai grupei, kuri gali pasiūlyti lengvesnius grupės problemų sprendimus, nes sisteminė terapija neapima psichoanalizės ar individualaus konsultavimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas bendrai problemai, o ne konkrečiai problemai. Kai grupei pasiūlomas sprendimas, jis gali būti pritaikytas ir kitoms problemoms spręsti.
Jei reikia psichologinės pagalbos, asmeniui gali būti suteikta daug gydymo galimybių. Šios parinktys paprastai pagrįstos įvertinimu ir problemos diagnozavimu. Per šį laiką galima ištirti tam tikrą elgesį, motyvus ir praeities patirtį. Taikant sisteminę terapiją, sprendimą galima rasti išsiaiškinus, kas geriausia visai grupei, o asmeniniai santykiai į sprendimą neatsižvelgs. Tai vadinama sisteminiu koučingu.
Sprendžiant problemas galima imtis kūrybiško požiūrio. Terapeutas, dirbantis su konkrečia grupe, gali nebandyti išspręsti problemos. Vietoj to jis gali bandyti leisti grupei rasti savo sprendimus, pristatydamas skirtingus scenarijus ir idėjas. Sisteminė terapija suteikia grupei problemų kontrolę, leisdama grupės nariams patiems rasti perspektyvius sprendimus. Šie sprendimai gali būti naudojami ateityje, ypač jei jie yra veiksmingi.
Kasdienis bendravimas namuose ar darbo vietoje gali būti produktyvesnis naudojant sisteminę terapiją. Atskiri veiksmai nebeturės įtakos visai grupei, nes gali būti konkrečios taisyklės ar nuostatai, draudžiantys tokius veiksmus. Pavyzdžiui, jei problema grupėje iškyla dėl to, kad vienas ar keli žmonės negali neatsilikti nuo darbo, gali būti priimtas konkretus bendras reglamentas, skirtas su darbu susijusiems lūkesčiams atsižvelgti. Tai pašalina bet kokį sulėtėjimą ir yra geriausias sprendimas visai grupei. Taip pat pašalinamos problemos, kurios gali atsirasti ateityje.
Taip pat galima ištirti visos grupės elgesį. Kai grupė neigiamai reaguoja į problemą, tai gali sukelti daug problemų. Šiuo atveju sprendimas gali būti bandymas pakeisti tam tikrus elgesio modelius. Kreipimasis į modelius, o ne į atskirus žmones, gali padėti greičiau įvykti pokyčius, nes niekas neprisiims kaltės už kitų elgesį. Kurdama naujus būdus, kaip spręsti modelius ir įvesdama pokyčius, grupė galės išspręsti kitas problemas, naudodama tas pačias formules.