Kokie yra skirtingi galvos odos dermatito gydymo būdai?

Labiausiai paplitęs galvos odos dermatito, moksliškai žinomo kaip seborėjinis dermatitas, gydymo būdas yra geros higienos laikymasis. Dažnas galvos odos plovimas padeda išvengti medžiagų, kurios gali sukelti uždegimą ir odos pleiskanojimą, kaupimosi. Taip pat yra įvairių nereceptinių šampūnų, kurie padeda sumažinti galvos odos niežėjimą, pleiskanojimą. Jei parduotuvėje įsigyti šampūnai nepadeda, dermatologas gali paskirti ypač stiprų šampūną ar losjoną, kuriame yra steroidų. Kūdikius, sergančius galvos odos dermatitu, reikia gydyti švelnesniais šampūnais arba reguliariai šukuoti plaukus, kad nulūžtų dribsniai.

Tinkama higiena yra geriausia apsauga nuo galvos odos dermatito. Dažnas galvos odos ir plaukų plovimas yra geriausias būdas apsisaugoti nuo grybelio, riebalų ir bakterijų susidarymo. Jei jiems leidžiama kauptis, tokie elementai gali pakankamai sujaudinti odą ir sukelti pastebimų bėrimų. Tie bėrimai yra ne tik skausmingi, jie linkę sukelti odos pleiskanojimą. Odos dribsniai, įstrigę plaukuose, gali būti gana pastebimi, todėl gali atsirasti pleiskanų – nemalonus išbandymas nuo jų kenčiantiems asmenims.

Yra daug nereceptinių šampūnų, galinčių sėkmingai gydyti galvos odos dermatitą. Palyginti su įprastais šampūnais, dermatitui gydyti skirtuose šampūnuose yra įvairių ingredientų, tokių kaip cinko piritionas, seleno sulfidas, salicilo rūgštis ir akmens anglių derva. Šie ingredientai veikia galvos odą, kad sumažintų niežtinčius ir pleiskanojančius dermatito simptomus. Tokie šampūnai skirti naudoti tik 2-3 kartus per savaitę. Naudojant šampūną, prieš skalavimą svarbu palikti jį ant galvos odos 3–5 minutes, kad būtų pakankamai laiko, kad procedūra veiktų.

Jei nereceptiniai šampūnai nepadeda palengvinti būklės, dermatologai gali skirti odos produktus, kuriuose yra steroidų. Tokie produktai yra galingos odos priežiūros priemonės, kurios suteikia geriausią garantiją gydant galvos odos dermatitą. Jei atsitiktinai dermatitas vis dar užsitęsia, dermatologas gali leisti kartu naudoti nereceptinius ir receptinius vaistus. Jei būklė vis tiek išlieka, gali būti kažkas daugiau nei dermatitas, pvz., egzema, labiau lėtinė odos liga, dėl kurios taip pat atsiranda odos niežėjimas, uždegimas.

Teigiama, kad kūdikiams, kuriems išsivysto galvos odos dermatitas, yra lopšio kepuraitė. Jauni kūdikiai yra ypač jautrūs dermatitui. Jų minkšta, nauja oda yra labai jautri bėrimams ir pleiskanoms. Laimei, lopšio dangtelio paprastai lengva išvengti ir gydyti. Norint suskaidyti pleiskanas ir išlaikyti sveiką odą, dažnai pakanka paprasčiausiai perbraukti plaukus minkštu šepečiu. Taip pat yra švelnių, kūdikiams saugių šampūnų, kurie padeda apsisaugoti nuo lopšio dangtelio.