Kas yra vienos kameros širdies stimuliatorius?

Vienos kameros širdies stimuliatorius yra širdies stimuliavimo prietaisas su vienu laidu, nukreiptu į prieširdžius arba į skilvelius. Dirbtinis širdies stimuliatorius naudojamas paciento, turinčio natūralių širdies ritmo sutrikimų, širdies plakimui reguliuoti ir implantuojamas ligoninės aplinkoje trumpos operacijos metu. Kitas variantas yra dviejų kamerų širdies stimuliatorius, kai prieširdžiams ir skilveliams sinchronizuoti naudojami du laidai. Įdiegus širdies stimuliatorių, prireikus galima prijungti kitą laidą arba atjungti laidą.

Dažniausiai laidas į prieširdį naudojamas, kai pacientas turi problemų su sinoatrialiniu mazgu – vienu iš natūralių širdies stimuliatorių, naudojamų siunčiant elektrinius signalus, kad praneštų prieširdžiui plakti. Esant būklei, vadinamai sergančio sinuso sindromu, prieširdžiai nesusitraukia tinkamai ir paciento širdies plakimas sulėtėja arba nereguliarus. Vienos kameros širdies stimuliatorius gali būti naudojamas prieširdžių susitraukimams kontroliuoti ir problemai išspręsti.

Skilvelių laidai naudojami pacientams, kuriems yra širdies blokada, kai širdis neplaka tinkamai, nes elektros signalai neperkeliami per visą širdį. Vienos kameros širdies stimuliatorius pateikia nurodymus, kaip priversti skilvelius plakti, kai reikia, reguliuoja širdies plakimą ir sprendžia su širdies blokada susijusias medicinines problemas.

Įdiegus vienos kameros širdies stimuliatorių, jį galima suprogramuoti ir pritaikyti pagal paciento poreikius. Norint įsitikinti, kad paciento širdis veikia tinkamai, galima paprašyti atlikti elektrokardiogramą ir ją peržiūrėti. Pacientą taip pat reikės periodiškai tikrinti, kad patikrintų širdies sveikatą ir patvirtintų, kad širdies stimuliatorius vis dar veikia. Pacientai, kuriems po širdies stimuliatoriaus įdiegimo pasireiškia nereguliarus širdies plakimas, dusulys ir nuovargis, turi kreiptis į gydytoją, kad įvertintų, nes prietaisas veikia netinkamai arba neišsprendžia problemos.

Naudojant vienos kameros širdies stimuliatorių, pacientai gali patirti komplikacijų. Viena iš galimybių yra širdies stimuliatoriaus sindromas, kai širdis išsijungia iš sinchronizacijos ir neplaka tinkamai. Jei pacientui kyla problemų dėl širdies stimuliatoriaus, prietaisą galima perprogramuoti, prijungti antrą laidą, kad jis paverstų dviejų kamerų širdies stimuliatorių, arba pasirinkti kitas parinktis. Pacientai, naudojantys širdies stimuliatorių, turėtų turėti po ranka informaciją apie prietaisą, jei jiems prireiktų medicininės pagalbos kritiniu atveju, taip pat gali prireikti dokumentų, kad jie praeitų per saugumo patikrinimus, kai širdies stimuliatorius gali suaktyvinti pavojaus signalus.