Autizmo gydymui gali prireikti įvairių metodų, įskaitant risperidoną ir kitas vaistų intervencijas. Remiantis moksliniais tyrimais, risperidono naudojimas autizmui paprastai duoda teigiamų rezultatų. Tai gali palengvinti elgesio problemas, tokias kaip hiperaktyvumas ir agresija. Tačiau kai kuriais atvejais risperidono šalutinis poveikis gali būti nepageidaujamas. Ilgalaikis gydymo potencialas taip pat abejotinas.
Autizmas yra spektro sutrikimas, kuris gali turėti įvairių apraiškų ir sunkumo laipsnių. Dauguma farmacinių gydymo būdų bus skirti bendriesiems autizmo rodikliams, tokiems kaip socializacijos ir kalbos vystymosi vėlavimas, obsesiniai ir kompulsiniai sutrikimai bei elgesio problemos. Tokie vaistai kaip risperidonas autizmui gydyti dažnai skiriami po to, kai kiti gydymo metodai, tokie kaip elgesio ar profesinė terapija, davė prastų rezultatų.
Kadangi vaistas daugiausia yra antipsichozinis vaistas, kuris veikia dopamino receptorius, kad sumažintų neigiamas emocijas, pirmiausia jis sprendžia elgesio problemas. Kai kurios pagrindinės risperidono gydymo sritys yra savęs žalojimas, agresyvūs pykčio priepuoliai ir hiperaktyvumas. Sėkmingai elgsenos gydymui vaistui buvo suteiktas JAV maisto ir vaistų administracijos bei kitų farmacijos organizacijų sertifikatas. Narkotiko įtaka kitiems su autizmu susijusiems elgesiams, pavyzdžiui, susilpnėjusiems bendravimo įgūdžiams ar įkyriems ritualams, yra mažiau žinoma. Elgesio gydymo vaistai, tokie kaip risperidonas, susilaukė ypatingo mokslo bendruomenės susidomėjimo, nes, skirtingai nei įprastas autizmo vaistas haloperidolis, gali būti lengviau duoti vaikams.
Atrodo, kad kai kurie moksliniai tyrimai patvirtina teigiamą risperidono vaidmenį gydant autizmą. Daugelis tyrimų nustatė ryšį tarp narkotikų vartojimo ir suaugusiųjų elgesio pagerėjimo. Mokslinės analizės taip pat parodė, kad risperidoną vartojančių autizmų vaikų elgsenos pagerėjo, palyginti su vaikais, nevartojančiais šio vaisto.
Tačiau išlieka klausimų dėl ilgalaikio risperidono potencialo gydant autizmą. Tyrimai rodo, kad teigiamas poveikis kai kuriems asmenims po tam tikro laiko gali sumažėti, todėl vaisto poveikis gali būti trumpalaikis. Ilgalaikių tyrimų, susijusių su risperidono vartojimu autizmui gydyti, liko nedaug.
Vertinant risperidono veiksmingumą ir riziką, taip pat verta paminėti tam tikrą šalutinį poveikį. Specifinis dokumentuotas vaisto poveikis yra toks: mieguistumas, galvos svaigimas, seilėtekis, raumenų skausmas ir svorio padidėjimas. Nors šios pasekmės yra nepageidaujamos, dauguma vaistų sukelia tam tikrą šalutinį poveikį, o trukdžių laipsnis priklauso nuo asmens. Viena grupė asmenų, kuriems nerekomenduojama vartoti risperidono, yra demencija sergantys pacientai. Šalutinis poveikis šiems asmenims yra neabejotinai rimtesnis, pavyzdžiui, didesnė insulto rizika.