Krikščioniška šeimos terapija yra į šeimą orientuotos psichoterapijos rūšis, skirta padėti pagerinti šeimos narių santykius, ugdant pagarbą, bendravimą ir pasitikėjimą. Šis šeimos terapijos tipas paprastai vadinamas krikščioniška šeimos terapija, nes dažnai į terapinį procesą įtraukiamas krikščioniškas teologinis mokymas, malda ir Biblijos raštai. Konsultantai, kurie specializuojasi krikščioniškoje šeimos terapijoje, paprastai yra įgiję pasaulietinį psichoterapijos mokymą ir akreditaciją. Jie dažnai bus papildomai mokomi krikščioniškosios teologijos. Tokie konsultantai paprastai stengiasi produktyviai panaudoti krikščioniškus religinius mokymus, kad padėtų klientams rasti psichologinį gydymą ir sustiprinti tarpasmeninius santykius.
Šeimos terapijos tikslas apskritai – gilinti ir stiprinti giminingus santykius. Dauguma šeimos terapijos būdų tai daro suteikdami visai šeimai saugią aplinką, kurioje jie gali jaustis patogiai reikšdami mintis, jausmus ir poreikius. Šeimos disfunkcija dažnai atsiranda dėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai jaučiasi negerbiami, ignoruojami, nepasitikima ar nemylimi. Šeimos terapija, įskaitant krikščioniškąją šeimos terapiją, siekia suteikti visiems šeimos vieneto asmenims galimybę išreikšti savo jausmus be pasekmių. Tokios terapijos tikslas – padėti šeimos nariams geriau suprasti vieni kitus, pagilinti pasitikėjimą, bendravimą, meilę ir pagarbą.
Konsultantai, siūlantys šeimos terapiją, orientuotą į krikščionišką dėmesį, paprastai turi platų teologinį išsilavinimą ir turi psichoterapijos kvalifikaciją. Krikščioniškoji šeimos terapija paprastai remiasi Biblijos šventraščių išmintimi, kad padėtų atkurti šeimos santykius taip, kad jie atitiktų krikščionių religinius įsitikinimus ir mokymus. Daugelis tokių konsultantų pabrėžia krikščioniškas idėjas apie meilę, gydymą, asmeninį augimą ir šeimos santykių svarbą kaip terapinio proceso dalį. Klientų, kuriems taikoma krikščioniška šeimos terapija, paprastai terapinio proceso metu bus prašoma remtis savo religiniu tikėjimu. Malda, Biblijos skaitymai ir dvasinės praktikos gali būti įtrauktos į terapinį procesą.
Kaip ir daugumos kitų psichoterapijos rūšių atveju, krikščioniškos šeimos terapijos sėkmė dažnai labai priklauso nuo pačių klientų. Gali tekti spręsti sudėtingas problemas ir emocijas, ir tai paprastai daroma akcentuojant krikščioniškąsias vertybes, tokias kaip meilė, atleidimas ar labdara. Daugelis terapeutų reikalaus, kad klientai atliktų konkrečias užduotis tarp seansų. Klientų gali būti paprašyta stebėti savo jausmus ar elgesį, ir paprastai jų bus paprašyta dėti pastangas pakeisti išorinius savo aspektus.