Sporto psichoterapija orientuota į sportinių rezultatų gerinimą, sprendžiant nerimą, susikaupimo stoką ir kitas problemas, kurios gali kilti tiek sportininkams mėgėjams, tiek profesionalams. Tai gali apimti individualias sesijas su sportininkais, taip pat grupinį darbą, kuriame dalyvauja komandos ir pagalbinis personalas. Šios srities specialistai gali žvelgti į tai iš įvairių perspektyvų ir į savo darbą gali integruoti įvairias psichologines koncepcijas, įskaitant vadovaujamą vizualizaciją, komandos formavimo pratimus ir pokalbių terapiją.
Sportininkai gali patirti našumo problemų, susijusių su psichologinėmis kliūtimis, pavyzdžiui, bijoti naujo lygio varžybų, sunku susikaupti įvykiams ir patirti darnos trūkumą su likusia komanda. Individualiu lygmeniu sporto psichoterapija gali nustatyti konkrečią problemą, su kuria susiduria sportininkas, ir stengtis ją išspręsti. Pavyzdžiui, žirgininkas, susirūpinęs dėl pažangesnių varžybų, gali sutelkti dėmesį į praeities pasiekimus, teigiamus trenerių atsiliepimus ir kitą pagalbinę informaciją, rodančią pasirengimą.
Grupėms taip pat gali būti naudinga sporto psichoterapija. Terapeutas gali dirbti su komanda, kuri neveikia gerai kartu, kad padėtų jiems koordinuoti, bendrauti ir pagerinti jų dinamiką. Pratimai gali paskatinti komandos narius pasitikėti vieni kitais ir sukurti stipresnius ryšius, kad jie geriau veiktų aikštelėje. Tai taip pat gali apimti individualų darbą sprendžiant konkrečias problemas, pvz., asmenį, kuris jaučiasi komandos atskirtas arba patiria nerimą dėl suvokimo apie veiklos rezultatus.
Tai neapima fizinio rengimo, nors sporto psichoterapijos užsiėmimai gali vykti lauke. Pvz., terapeutai gali stebėti savo klientus treniruočių ir varžybų metu, kad sužinotų apie juos daugiau, arba gali norėti dirbti su komanda namuose. Terapeutas gali dirbti su sporto treneriu ar treneriu, kad nustatytų ir aptartų problemas, tačiau daugelyje sričių galioja sveikatos įstatymai, draudžiantys terapeutams dalytis informacija be aiškaus sportininko leidimo. Kai kuriais atvejais sporto psichoterapija gali apimti sesijas su treneriu, kad padėtų pagilinti ryšį tarp sportininko ir trenerio siekiant geresnių rezultatų.
Po traumų sveikstantys žmonės prisitaikymo laikotarpiu gali lankyti sporto psichoterapijos užsiėmimus. Tai apima sportininkus, kuriems gali tekti apriboti savo veiklą arba pakeisti įpročius dėl traumos sunkumo, nes jiems gali būti sunku prisitaikyti. Tiems, kurie treniruojasi, kad ugdytų jėgą ir ruoštųsi grįžti į aikštę, gali būti naudinga apsilankyti terapijoje ir aptarti traumą, pasekmes ir atsigavimo procesą. Traumos taip pat gali sukelti baimę varžybose, kurios gali turėti įtakos rezultatams, pavyzdžiui, nenoras atlaikyti svorį, dėl kurio sunku atlikti techninius manevrus, pvz., metimą ar šokinėjimą.