Stiklinis švirkštas yra stiklinė statinė su stūmokliu. Jis naudojamas skysčiams ir dujoms ištraukti arba įleisti. Ant stiklinių švirkštų gali būti pritvirtinti įvairūs antgaliai – nuo adatų skiepams iki plataus vamzdelio, skirto gyvūnų kūdikiams šerti. Iš pradžių visi švirkštai buvo pagaminti iš stiklo, tačiau plastikas pasirodė kaip konkuruojanti medžiaga.
Stiklinių švirkštų naudojimo medicinos profesijoje istorija yra ilga. 9-ajame amžiuje Anno Domini (AD) chirurgas Ammaras ibn Ali stikliniu švirkštu ištraukė minkštą kataraktą iš savo Egipto pacientų akių. 1946 metais broliai anglai Chance pradėjo masinę stiklinių švirkštų gamybą. Visi stūmokliai, statinės ir adatos buvo keičiamos ir gali būti lengvai sterilizuojamos.
Šiandien vis dar naudojami stikliniai švirkštai, tačiau jie konkuruoja su plastikiniais. Palyginti su stikliniu švirkštu, plastikinis švirkštas gali lengviau sandariai užsandarinti stūmoklį. Susirūpinimas dėl kryžminės taršos vienkartinius plastikinius švirkštus pavertė norma medicinos pramonėje, kur po vieno panaudojimo švirkštas išmetamas.
Tačiau sukūrus švirkštus su iš anksto išmatuotomis dozėmis, skirtus diabeto gydymui namuose, kilo klausimų, ar plastikiniai švirkštai tikrai geresni. Kai vienos dozės švirkštai laikomi ilgą laiką, plastikai gali išplauti cheminių medžiagų pėdsakus į vaistus. Naudojant naujus vaistus, kurie priklauso nuo antikūnų ir tam tikrų rūšių baltymų, galinčių absorbuoti plastiliną, jų laikymas plastike gali pakeisti cheminę vaisto sudėtį.
Stikliniame švirkšte yra daug mažesnis kiekis teršalų, kurie reaguos su subtiliais vaistais. Jie gali išplauti tam tikrų metalų pėdsakus į vaistą, tačiau šie pėdsakai su vaistu nereaguoja taip blogai kaip plastikai. Deja, stiklinių švirkštų stūmokliai taip pat gali būti padengti silikonu, kad jie lengviau slystų, o šis tepalas taip pat gali blogai reaguoti su vaistais.
Stikliniai švirkštai taip pat yra geresnis pasirinkimas laikant kraujo mėginius, kurie vėliau bus naudojami arteriolių kraujo dujų (ABG) tyrimams. ABG testas naudojamas kraujo pH, deguonies ir azoto lygiui bei daugeliui kitų požymių nustatyti. Jis naudojamas daugeliui būklių diagnozuoti, pavyzdžiui, ar plaučiuose kraujas tampa deguonimi, ar ne. Stiklinis švirkštas yra mažiau poringas nei plastikinis; todėl iš kraujo išeis mažiau dujų, kol jis bus laikomas tyrimui.