Kadangi tai nuolat besiplečianti sritis, sunku išvardyti visas skirtingas patirtinės terapijos rūšis. Keletas pagrindinių rūšių yra hipnozė, akių judesių desensibilizavimas ir perdirbimas (EMDR) ir psichodrama. Taip pat dažnai naudojamas geštaltas, dailės ir žaidimų terapija bei Jungo smėlio padėklų darbai. Visi šie terapiniai metodai rodo, kad gilesnis „žinojimo“ aspektas gali būti pasiektas, kai žmonės supranta savo konfliktus per veiksmus ar patirtį.
Nors psichodrama dažnai laikoma vienu iš pirmųjų patirtinės terapijos rūšių, Freudas hipnotizavimą panaudojo anksčiau nei tai. Kai Freudas tai panaudojo praktiškai, jis siekė padėti savo klientams patirti savo konfliktus daug giliau. Kai kuriems pacientams hipnozės būsena sukėlė abreakciją, ankstesnės trauminės patirties išgyvenimą. Freudas teigė, kad tada klientas galėtų geriau apdoroti kančią, nes jo požiūris į pakartotinį išgyvenimą buvo ne toks, koks buvo tada, kai pirmą kartą įvyko trauma.
Panaši į Freudo hipnozės ir abrekcijos koncepcija yra EMDR. Kol žmogui liepiama judinti akis, kad sektų metronomą ar terapeuto pirštus, jis tuo pat metu iš naujo išgyvena sunkius išbandymus ar su jais susijusias mintis. Manoma, kad tuo pačiu metu akių judesiai ir šių įvykių prisiminimas padeda klientui iš naujo apdoroti slegiančius išgyvenimus. Ši patirtinės terapijos forma dažnai naudojama potrauminio streso sutrikimo (PTSD) gydymui.
Psichodrama datuojama XX amžiaus pradžioje ir iš esmės yra grupinė patirtinė terapija. Vienas grupės narys atlieka vaidmenį, kuris kažkaip susijęs su jos gyvenimu, o kiti grupės nariai atlieka pagalbinius vaidmenis. Tai yra be scenarijaus ir leidžia asmenims suvaidinti savo patirtį arba pakoreguoti kitus žmones, „vaidinančius savo gyvenimą“, žodžiais ir veiksmais ekspromtu atliekamo spektaklio metu.
Geštalto terapija, kuri yra viena iš geriausiai žinomų patirtinės terapijos rūšių, labai remiasi psichodramos principais, tačiau gali būti taikoma individualiai. Dalis šios terapijos atkreipia dėmesį į nederančius kliento žodžius ir neverbalinę kalbą. Kiti aspektai prašo kliento tiesiogiai spręsti konfliktines problemas. Vienas gerai žinomas Geštalto pratimas yra „tuščia kėdė“, kai klientai keičiasi tarp buvimo savimi ir būti kitais, pavyzdžiui, tėvais. Taigi pokalbis tarp kliento ir kito asmens, kurį klientas „veikia“, yra galimas patirti.
Meno ir žaidimų terapijos gali būti tinkamos vaikams ar suaugusiems. Žaidimų terapija yra ypač naudinga vaikams, kuriems gali būti sunku praleisti valandą pokalbyje su terapeutu. Vietoj to, konfliktą galima suprasti elgesio kontekste ir kai kuriais klausimais, kuriuos terapeutas gali užduoti seanso metu. Meno terapija apima pasąmonės patyrimą per meninę išraišką.
Jungo smėlio padėklų darbas yra meno ir žaidimo terapijos variantas. Tiek suaugusieji, tiek vaikai gali pakeisti smėlio formą ir pridėti prie jo figūrų, kad sukurtų sceną. Kalbėti apie tai gal ir nereikia, bet scena interpretuojama pasirinktais motyvais. Klientui tai dar vienas būdas bendrauti su nesąmoningu protu.