Socialinių įgūdžių lavinimas yra terapijos rūšis, dažnai naudojama kartu su kitais terapijos metodais, skirta padėti žmonėms, turintiems asmenybės sutrikimų, geriau bendrauti su kitais žmonėmis ir susidoroti su socialinėmis situacijomis. Nors jis gali būti naudojamas tiesiogiai ar bandant gydyti tokias problemas kaip socialinė fobija ir drovumas, kiti sutrikimai, tokie kaip priklausomybė nuo alkoholio, paranojinė šizofrenija ir depresija, taip pat gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai gydomi tokio tipo mokymu. Socialinių įgūdžių mokymas paprastai susideda iš tipiško socialinio elgesio modeliavimo arba vaizdo demonstravimo, po kurio seka vaidmenų žaidimas ir galimi tolesni užsiėmimai, siekiant užtikrinti, kad elgesys būtų tinkamai įgytas ir praktikuojamas ne terapijos metu.
Šis mokymas dažnai naudojamas kartu su kitomis terapijos ar gydymo rūšimis, paprastai naudojamas diagnozavus tam tikrą problemą ar sutrikimą. Socialinės fobijos ir drovumas yra du ypač dažni asmenybės sutrikimo tipai, gydomi tokio tipo mokymais, nors terapeutai turi būti atsargūs, kad nepadidintų problemos. Dauguma mokymo formų prasideda modeliuojant visuotinai priimtą elgesį socialinėse situacijose, naudojant vaizdo medžiagą arba terapeuto demonstravimą.
Bendrai priimtas socialinis elgesys, pavyzdžiui, žodinis pripažinimas, kai su kuo nors kalbama, akių kontaktas pokalbių metu ir „mažas pokalbis“, yra aptariami ir tiriami socialinių įgūdžių lavinimo metu. Paprastai terapeutas suskaido socialinę sąveiką į mažas dalis ir pažiūrės, kur žmogui gali prireikti patobulinimų, o tada pradeda nuo vienos problemos vienu metu, procesą tęsdamas lėtai. Socialinių įgūdžių lavinimas gali būti atliekamas tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, ir įrodyta, kad tai yra gana naudinga vaikams, turintiems mokymosi sutrikimų ar kitų sutrikimų, kad jie būtų labiau socialiai tinkami ir išvengtų socialinio atsiribojimo.
Suaugusiesiems, turintiems tokių sutrikimų kaip priklausomybė nuo alkoholio ar socialinių fobijų, socialinių įgūdžių mokymas dažnai gali būti naudojamas kartu su kitomis terapijos rūšimis, siekiant išvengti izoliacijos ir vienatvės, kurios gali pabloginti tokias problemas. Pavyzdžiui, gydant priklausomybę nuo alkoholio, tokio tipo mokymai greičiausiai būtų sutelkti į tai, kaip elgtis socialinėse situacijose nevartojant alkoholio arba kaip išvengti elgesio modelių, kurie lėmė alkoholio vartojimą praeityje. Norint susidoroti su drovumu, tokio tipo mokymai gali padėti sustiprinti socialinę sąveiką ir sustiprinti pasitikėjimą savimi, o tai paskatins tolesnę socialinę raidą. Socialinių įgūdžių mokymas dažnai yra svarbus siekiant užtikrinti, kad asmuo ir toliau gautų naudą iš terapijos ir kad jis sėkmingai pritaikytų terapijos užsiėmimų metu išmoktus metodus realiame pasaulyje.