Kardiogeninio šoko gydymui reikia atstatyti kraujotaką, kad būtų užtikrintas pakankamas kraujo prisotintas deguonies patekimas į visas kūno vietas. Skysčiai, vaistai, prietaisų implantai ir chirurgija yra keletas metodų, kuriuos ligoninės personalas naudoja siekdamas pagerinti paciento būklę ir ištaisyti pagrindinę būklės priežastį. Pacientams, kuriems yra galimo širdies priepuolio ar jį lydinčio kardiogeninio šoko simptomai, reikia skubios medicinos pagalbos. Kuo anksčiau pacientas bus gydomas dėl kardiogeninio šoko, tuo didesnė tikimybė išgyventi.
Kardiogeninio šoko požymiai paprastai apima daugybę simptomų. Asmenys pradeda prakaituoti, o oda tampa blyški. Sumažėjus kraujotakai, rankos ir kojos šąla. Širdies susitraukimų dažnis gali staiga padidėti arba susilpnėti. Mažėjantis deguonies lygis sukelia sumišimą ir sąmonės praradimą, o jei trūksta kraujo ir deguonies, širdies ir kitų organų ląstelės ir audiniai pradeda mirti.
Kardiogeninis šokas atsiranda dėl to, kad širdis praranda gebėjimą efektyviai pumpuoti kraują per kūną, todėl ląstelės ir audiniai netenka maistinių medžiagų ir deguonies. Gydytojai šį trūkumą, kuris dažnai atsiranda po miokardo infarkto ar širdies priepuolio, vadina nepakankama audinių perfuzija. Ištikus širdies priepuoliui, sutrinka širdies ritmas, sutrinka širdies gebėjimas susitraukti, dėl to sutrinka tinkama kraujotaka. Širdies ligos, kurios prisideda prie kardiogeninio šoko, yra užsikimšusios vainikinės arterijos, širdies infekcijos, kraujas ar skystis, supantis ir suspaudžiantis širdį, susilpnėję susitraukimai ir pablogėjusi kraujotaka.
Greitosios medicinos pagalbos technikai ar paramedikai pradeda gydyti kardiogeninį šoką, skirdami papildomą deguonį ir įvertinę gyvybinius požymius. Ligoninėje medicinos personalas įveda intraveninius arba intraarterinius kateterius, kad greitai pristatytų skystį ir vaistus. Jie taip pat atlieka elektrokardiogramos rodmenis, stebi gyvybinius požymius ir deguonies kiekį bei palaiko paciento kvėpavimo takus atvirus. Laboratoriniai kraujo tyrimai atskleidžia galimus rūgščių/šarmų ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, o kraujo tyrimais nustatoma, ar širdis išskiria fermentus, rodančius audinių pažeidimą dėl širdies priepuolio.
Norint diagnozuoti pagrindines ligas, paprastai reikia, kad pacientas atliktų vaizdinius tyrimus, kurie gali apimti rentgeno ar elektrokardiografijos tyrimus, siekiant įvertinti širdies sutrikimus ir širdies susitraukimą. Kardiologai taip pat gali reikalauti, kad pacientams būtų atlikta širdies kateterizacija, siekiant nustatyti kraujagyslių užsikimšimą. Gydytojai gali naudoti krešulius naikinančius vaistus, intraaortinius balioninius siurblius arba kairiojo skilvelio pagalbinius prietaisus, kurie imituoja širdies siurbimo veikimą.
Gydant kardiogeninį šoką, pacientui gali prireikti chirurginės intervencijos. Ląstelių ir audinių mirtis dėl deguonies trūkumo gali tekti pataisyti arba pakeisti vožtuvą. Širdies operacijos taip pat gali ištaisyti sienelių tarp skilvelių plyšimus. Šios sienelės susilpnėjimas sumažina kairiojo skilvelio veiklą. Pacientams, kuriems yra pažeistos širdies arterijos, paprastai reikia atlikti vainikinių arterijų šuntavimo transplantaciją.