Duloksetinas yra selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), vartojamas depresijai, generalizuotam nerimo sutrikimui, fibromialgijai, diabetinei periferinei neuropatijai, lėtiniam raumenų ir kaulų skausmui bei hiperaktyvios šlapimo pūslės sindromui gydyti. Kai kuriose šalyse jį galima įsigyti tik su gydytojo receptu. Terapinė duloksetino dozė paprastai svyruoja nuo 40 iki 120 miligramų (mg) per parą, padalyta į dalis du kartus per dieną arba vieną kartą per dieną visam kiekiui. Pakankama duloksetino dozė yra tokia, kuri tinkamai gydo paciento simptomus ir, jei įmanoma, išvengia daugumos šalutinių poveikių. Konkretus dozės kiekis, kuriuo pasiekiami abu šie tikslai, priklauso nuo paciento diagnozės, svorio, amžiaus, lyties, gyvenimo būdo, ligos istorijos ir esamo gydymo režimo.
Gydoma liga yra pirmasis veiksnys, į kurį atsižvelgiama nustatant tinkamą ir tinkamą duloksetino dozę. Depresijai gydyti vaistai paprastai iš pradžių vartojami du kartus per dieną, iš viso 40 mg. Dozė gali būti padidinta, atsižvelgiant į depresijos simptomus ir šalutinį poveikį, jei yra. Gydant nerimą, fibromialgiją, lėtinį raumenų skausmą ar diabetinę periferinę neuropatiją, pradinė suaugusiųjų dozė paprastai yra 60 mg per parą vienu metu. Didesnė kaip 120 mg duloksetino paros dozė yra neįprasta ir nerekomenduojama.
Nustatant tinkamą šio vaisto dozę, taip pat atsižvelgiama į paciento svorį, amžių ir lytį. Bendra taisyklė yra ta, kad per mažo svorio pacientams reikia pradėti vartoti mažesnę duloksetino dozę nei antsvorio ar nutukusiems pacientams. Skiriant šį vaistą vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat reikia naudoti mažiausią įmanomą dozę, kad būtų pasiektas terapinis poveikis, nes ši populiacija dažnai turi didesnį probleminių šalutinių poveikių dažnį. Paciento gyvenimo būdas – dirbantis ar išėjęs į pensiją, aktyvus ar sėslus – gali nulemti, ar toks šalutinis poveikis, kaip žemas kraujospūdis, galvos svaigimas ar neryškus matymas, yra neveiksnus, ar tik nepatogus.
Nustatant pakankamą duloksetino dozę, taip pat reikia atsižvelgti į paciento ligos istoriją ir esamą gydymo režimą. Jei anamnezėje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, hipertenzija, kepenų ar inkstų liga, gali prireikti mažesnės duloksetino dozės ar net apsvarstyti alternatyvaus vaisto vartojimą. Pradėti vartoti duloksetiną per dvi savaites nuo monoaminooksidazės (MAO) inhibitorių, tokių kaip izokarboksazidas, fenelzinas, selegilinas ar trailciprominas, vartojimo pradėti draudžiama. Be to, pacientai neturėtų pradėti vartoti duloksetino, jei jie šiuo metu vartoja linezolidą, litį, triptofaną, tramadolį, sumatriptaną, zolmitriptaną ar rizatriptaną, kad išvengtų gyvybei pavojingos sąveikos. Netgi įprasti vaistai, papildai ar junginiai, tokie kaip jonažolė, acetaminofenas ir kofeinas, gali sutrikdyti duloksetino metabolizmą ir išsiskyrimą, todėl jų reikėtų vengti.