Gydytojai, gydydami psichozinius sutrikimus ir kitas psichines ligas, naudoja įvairius antipsichozinius vaistus. Yra dvi labiausiai paplitusių antipsichotikų grupės: tipinės ir netipinės. Šie vaistai gali būti tablečių, skysčių arba injekcinių formų. Kartais antipsichoziniai vaistai derinami su kitais vaistais, kad būtų geriau gydoma psichinė liga. Kaip ir kiti vaistai, antipsichoziniai vaistai gali sukelti lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų šalutinį poveikį, kurį reikia aptarti su gydytoju.
Pirmoji didelė antipsichozinių vaistų grupė, kurią medicinos specialistai naudoja gydydami psichozę, yra tipiški antipsichoziniai vaistai. Šios grupės vaistai yra tioksantenai, fenotiazinai ir butirofenonai. Šie vaistai vartojami daugiau nei 50 metų, kartais naudojami gydyti sutrikimus, tokius kaip šizofrenija. Jei įprasti vaistai nuo psichozės vartojami ilgą laiką, nedidelei daliai pacientų jie gali sukelti būklę, vadinamą vėlyvąja diskinezija.
Netipiniai antipsichotikai, dažnai vadinami antrosios kartos antipsichotikais, atsirado XX amžiaus pabaigoje ir dažnai naudojami šizofrenijai ir kitoms psichikos ligoms, pavyzdžiui, bipoliniam sutrikimui, gydyti. Kai kurie antrosios kartos arba netipiniai antipsichoziniai vaistai yra olanzapinas, risperidonas ir paliperidonas. Vienas šios grupės vaistas, klozapinas, gali sukelti būklę, vadinamą agranulocitoze, todėl tai nėra geriausias pasirinkimas visiems pacientams.
Nepaisant dviejų pagrindinių antipsichozinių vaistų grupių paplitimo, atsiranda trečioji grupė, dažnai vadinama trečiosios kartos antipsichoziniais vaistais. Aripiprazolas, kuris taip pat laikomas netipiniu antipsichoziniu vaistu ir gali būti naudojamas šizofrenijos, bipolinio sutrikimo ir depresijos simptomams gydyti, dažnai vadinamas trečios kartos antipsichozinių vaistų prototipu. Manoma, kad aripiprazolas sumažina kai kuriuos medžiagų apykaitos simptomus, kuriuos dažnai vartoja kiti netipiniai antipsichoziniai vaistai.
Galbūt labiausiai paplitusios antipsichozinių vaistų formos yra tabletės. Pacientai šias tabletes gali išgerti per burną, užsigerdami vandeniu, o kartais gydytojai pataria vartoti su maistu. Kartais antipsichoziniai vaistai yra skysčio pavidalu, kurį pacientai gali gerti. Tam tikri antipsichoziniai vaistai yra skirti švirkšti. Kartą ar du per mėnesį pacientas gali kreiptis į gydytoją dėl injekcijų.
Antipsichozinių vaistų šalutinis poveikis gali skirtis priklausomai nuo paciento, ligos ir tikslaus vaisto vartojimo. Kai kurie dažni šalutiniai poveikiai yra galvos svaigimas, mieguistumas, greitas širdies plakimas ir neryškus matymas. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti jautrumas saulei arba odos bėrimai, o kai kurios moterys gali pastebėti mėnesinių ciklo pokyčius. Vartojant antipsichozinius vaistus kartais pasireiškia galvos skausmas, burnos džiūvimas, pykinimas, vidurių užkietėjimas ir seksualinio elgesio pokyčiai. Paprastai toks šalutinis poveikis būna lengvas ir išnyksta pacientui pavartojus vaisto tam tikrą laiką.
Neretai gydytojai kartu su vaistais nuo psichozės skiria papildomų vaistų. Dažnai šie papildomi vaistai yra skirti papildomiems simptomams gydyti arba paciento jau vartojamų antipsichozinių vaistų veiksmingumui padidinti. Bet kokius papildomus vaistus turi skirti arba patvirtinti paciento gydytojas, o pacientas, pastebėjęs bet kokias nepageidaujamas reakcijas ar rimtus šalutinius poveikius, turi apie tai pranešti.