Tizanidinas yra didelio stiprumo receptinis raumenų relaksantas, kuris dažniausiai skiriamas išsėtinės sklerozės simptomams gydyti. Vaistas taip pat gali būti skiriamas esant nugaros smegenų traumų ar kitų ligų, turinčių įtakos nervų ir raumenų veiklai, komplikacijoms. Tizanidinas veikia slopindamas motorinius neuronus, kurie kitu atveju sukeltų skeleto raumenų susitraukimus ir spazmus. Šalutinio poveikio ir kitų nepageidaujamų reakcijų rizika vartojant tizanidiną yra palyginti maža, palyginti su daugeliu kitų populiarių raumenų relaksantų. Dauguma žmonių patiria didelį simptomų palengvėjimą, kai vartoja vaistus tiksliai taip, kaip nurodyta.
Raumenų relaksantai, tokie kaip tizanidinas, slopina centrinę nervų sistemą. Vaistas patenka į sinapsinius tarpus tarp motorinių neuronų ir blokuoja pojūčius, sukeliančius raumenų spazmus ir susitraukimus. Dėl to raumenys gali likti laisvi, o skausmingi skausmai beveik akimirksniu palengvėja. Žmonės, sergantys išsėtine skleroze, naudojasi papildoma nauda, nes gali geriau užsiimti fizine terapija, kol jų skeleto raumenys yra atsipalaidavę. Fizinės terapijos ir vaistų derinys padeda jiems įgyti jėgų ir tapti aktyvesniems bei nepriklausomiems kasdieniame gyvenime.
Gydytojai yra atsargūs nustatydami tinkamą tizanidino dozę, kad sumažintų perdozavimo ir blogų reakcijų riziką. Standartinė pradinė dozė suaugusiems pacientams yra keturi miligramai, vartojami kas šešias ar aštuonias valandas. Gydytojas gali įvertinti pradinės dozės veiksmingumą ir prireikus ją padidinti arba sumažinti. Vienkartinės didesnės nei 12 miligramų dozės skiriamos retai, nes per didelis vaisto kiekis gali sukelti didelį širdies, smegenų ar nugaros smegenų pažeidimą.
Kai kurie žmonės vartodami tizanidiną patiria nepageidaujamą šalutinį poveikį, įskaitant galvos skausmą, mieguistumą, galvos svaigimą ir dilgčiojimo pojūčius. Vartojant pradines dozes, gali atsirasti virškinimo problemų, tokių kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar vėmimas, tačiau jos paprastai pagerėja per kelias dienas, kai organizmas pripranta prie vaisto. Rečiau žmogus taip pat gali turėti deginantį ar skausmingą šlapinimąsi, psichikos sumišimą ar nerimo priepuolius. Jei tizanidinas sukelia staigų širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio sumažėjimą, gali kilti rimtų komplikacijų, kurioms reikia skubios pagalbos.
Daugeliu atvejų pacientai gali reguliariai vartoti tizanidiną be neigiamo šalutinio poveikio. Svarbu, kad žmonės dažnai lankytųsi patikrinimuose, kad jų gydytojai galėtų įvertinti simptomus ir nuspręsti, ar reikia koreguoti dozavimo kiekius. Pacientai, turintys nugaros traumų ir kitų laikinų būklių, paprastai gali nutraukti vaisto vartojimą po kelių savaičių ar mėnesių. Asmenims, sergantiems išsėtine skleroze, gali tekti vartoti vaistus neribotą laiką.