Bronchoalveolinis plovimas yra chirurginė procedūra, naudojama skysčių plovimo mėginiams paimti iš kvėpavimo takų gleivinės, ypač aplink alveolių ir bronchų erdves. Bronchai yra dariniai plaučiuose, kurie veikia kaip oras, patenkantis į plaučius ir iš jų. Alveolės yra maži maišeliai plaučiuose, kuriuose vyksta dujų mainai. Gydytojai paprastai atlieka šią procedūrą norėdami diagnozuoti plaučių ligas, įskaitant infekcijas, vėžį ir plaučių ligas.
Procedūra atliekama kuo mažiau invazijos į plaučių audinius ir dažnai padeda gydytojams patvirtinti diagnozę. Bronchoalveolinis plovimas paprastai atliekamas siekiant patikrinti, ar nėra piktybinių navikų ar kraujavimo, ir patvirtinti, ar pacientams, turintiems imuninės sistemos problemų, nėra oportunistinių mikroorganizmų, tokių kaip grybeliai. Jis taip pat skirtas pacientams, kurie naudojasi ventiliatoriais arba kvėpavimo aparatais, kuriems įtariama pneumonija – būklė, kuriai būdingas plaučių audinių uždegimas.
Bronchų alveolinį plovimą dažniausiai atlieka pulmonologai, gydytojai, kurių specializacija yra plaučių sutrikimai. Vienas iš procedūros metu naudojamų instrumentų yra bronchoskopas – plonas, lankstus, vamzdelį primenantis instrumentas su mažu žibintuvėliu ir okuliaru. Jis dažnai naudojamas apžiūrėti ir tirti vidines kvėpavimo takų struktūras, tokias kaip trachėja ir bronchai. Kiti instrumentai, reikalingi bronchoalveoliniam plovimui, yra siurbimo vamzdeliai, vakuuminis šaltinis ir sterilus mėginio gaudyklė.
Paprastai prie paciento pridedama elektrokardiograma (EKG), kraujospūdžio aparatas ir pulsoksimetras – prietaisas, matuojantis deguonies kiekį kraujyje, kad būtų galima nuolat stebėti procedūrą. Po sedacijos ir vietinės ar bendrosios nejautros bronchoskopas įkišamas į paciento burną arba nosį, kol pasiekia pažeistą plautį. Tada fiziologinis tirpalas nuplaunamas į plaučių sritį, kad būtų drėkinamos alveolės. Tada mėginių skysčiai išsiurbiami ir surenkami į sterilų mėginių gaudyklę ir siunčiami į laboratoriją analizei, ypatingą dėmesį skiriant bet kokiam mikroorganizmų buvimui. Taip pat skaičiuojamas baltųjų kraujo kūnelių skaičius skysčio mėginyje ir baltymų kiekis.
Po procedūros paprastai atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant nustatyti paciento plaučių būklę, nes kartais siurbimas gali pažeisti ląsteles. Siekiant išvengti aspiracijos pavojaus, pacientams paprastai neleidžiama nieko vartoti per burną, kol nesukelia normalaus dusulio reflekso. Taip pat reguliariai atliekami kruopšti ir kruopšti paciento kvėpavimo būklės vertinimai, kol jis pasveiks.