Laparoskopinė chirurgija, kartais klaidingai rašoma kaip „laproskopinė chirurgija“, yra pilvo operacijos rūšis, kuri atliekama naudojant laparoskopą – mažą kamerą, kurią galima naudoti norint vizualizuoti chirurginį lauką. Šio tipo chirurgija taip pat vadinama rakto skylučių, juosmens ar pinhole chirurgija arba „minimaliai invazine chirurgija“, atspindinčia faktą, kad ji yra daug mažiau invazinė nei tradicinė chirurgija. Ankstyviausi dokumentuoti laparoskopinės chirurgijos atvejai datuojami XX a. XX amžiaus pradžioje, o devintajame dešimtmetyje ši procedūra sparčiai išaugo. Tokiu būdu atliekama daugybė įprastų pilvo procedūrų.
Atliekant laparoskopinę operaciją, pacientas anestezuojamas, o per nedidelį pjūvį į pilvą įvedamas laparoskopas. Be fotoaparato, šis chirurginis įrankis taip pat turi šviesos šaltinį, kuris naudojamas apšviesti dominančią sritį. Pilvas dažnai pripučiamas naudojant anglies dioksidą, kad būtų daugiau vietos ir kad būtų lengviau matyti.
Įdėjus laparoskopą, chirurgas gali padaryti kitus nedidelius pjūvius, kurie naudojami chirurginiams įrankiams įvesti. Tiriamojoje chirurgijoje chirurgui gali prireikti įrankių, pvz., zondų, kad būtų galima perkelti organus arba paimti mėginius biopsijai. Atliekant operaciją, kurią reikia pašalinti arba taisyti, per šiuos pjūvius galima įvesti bet kokį įrankių skaičių – nuo skalpelių iki elektrokauterinių prietaisų.
Laparoskopinė chirurgija turi daug privalumų. Gydymo laikas yra greitesnis, nes pjūviai yra maži, todėl sumažėja infekcijos rizika. Pacientui reikia mažiau vaistų nuo skausmo, labai sumažėja kraujo netekimas, todėl pacientui tai daug saugesnė. Ši chirurginė technika taip pat kelia tam tikrą pavojų, įskaitant žarnyno perforacijos riziką naudojant chirurginius įrankius arba elektros srovės nutekėjimo iš elektrokauterinių prietaisų riziką, dėl kurios gali būti pažeisti vidaus organai. Laparoskopinės chirurgijos įranga nuolat tobulinama, sumažinant riziką ir maksimaliai padidinant naudą pacientui.
Pilvas nėra vienintelė vieta, kur galima atlikti rakto skylutės operaciją. Specializuotos chirurginės kameros yra prieinamos tokioms procedūroms kaip artroskopinė chirurgija, kuri atliekama sąnariuose. Sąnariuose fotoaparato naudojimas yra privalumas chirurgui, nes kamera puikiai mato erdvę, kuri šiaip labai ankšta ir sunkiai dirbama. Kamerų panaudojimas chirurgijoje taip pat gali būti naudingas medicinos mokymuose, nes medicinos studentai gali sekti procedūrą iš bet kurios operacinės vietos monitoriuje, o ne stovėti prie pat chirurginio lauko, kad pamatytų, kas vyksta.