Šviesolaidinis laringoskopas – tai įrankis, kurį gydytojai naudoja laringoskopijai atlikti – procedūra, leidžianti medicinos specialistams giliai pažvelgti į gerklės ar balso aparato sritis, kai tradicinio tyrimo nepakanka diagnozei nustatyti. Yra dviejų tipų: standus ir lankstus. Standusis laringoskopas, dar vadinamas nelanksčiu laringoskopu, pagamintas iš metalo su didinamuoju lęšiu ant galo ir dažniausiai naudojamas operacijos metu, kai pacientas miega. Lankstus šviesolaidinis laringoskopas yra plonas, lankstomas vamzdelis, kurio gale yra kamera. Jis naudojamas, kai pacientas yra visiškai pabudęs, atlikti lanksčią šviesolaidinę laringoskopiją. Tvirtas taikiklis leidžia gauti aiškiausią vaizdą, tačiau lankstus šviesolaidinis laringoskopas suteikia išsamesnį paciento gerklės vaizdą ir yra patogesnis bei ekonomiškesnis pasirinkimas pacientui.
Standžios skaidulinės optikos laringoskopas dažniausiai yra pagamintas iš nerūdijančio plieno, o jo gale yra kampinis didinamasis lęšis. Ši parinktis suteikia ryškiausią tikslinės srities vaizdą, tačiau dėl savo kietos, tiesios formos vaizdas yra ribotas. Standžiosios sferos dažniausiai naudojamos nenormaliems balso stygų išaugimams tirti atliekant standžią transoralinę laringoskopiją. Procedūra naudojant standųjį šviesolaidinį laringoskopą gali būti labai nepatogu, todėl operacijos metu jis dažniausiai naudojamas anestezijos metu.
Lankstus šviesolaidinis laringoskopas pagamintas iš mažo, plono kabelio, kuris įkišamas į nosį ir švelniai įstumiamas į gerklę. Nedidelę kamerą, esančią gale, galima valdyti, kad būtų galima pamatyti nosies ir burnos užpakalinę dalį, balso dėžutės sritis ir giliai į gerklę iki hiporyklės, kuri jungiasi su stemple. Vaizdas nėra toks aiškus kaip standaus šviesolaidinio laringoskopo, tačiau siūlo daug platesnį matymo diapazoną, todėl medicinos specialistai gali matyti daugiau gerklės sričių ir tikrąją balso stygų vibraciją. Lankstus taikiklis gali būti naudojamas įprasto apsilankymo biure metu, kai pacientas yra budrus ir budrus.
Medicinos specialistai pasirenka optinio pluošto tipą, kurį planuoja naudoti, atsižvelgdami į tai, ką jiems reikia matyti ir ką pacientas toleruos. Dažniausiai naudojami lankstūs taikikliai, nes jie yra patogiausia pacientui ir neapima brangios anestezijos. Pasirinkus lankstų šviesolaidinį laringoskopą, gydytojas taip pat gali matyti giliausiai į gerklę, greitai ir lengvai diagnozuoti galimas problemas.