Kokie yra skirtingi bisakodilo tablečių tipai?

Bisakodilio tabletės gali labiausiai skirtis spalva ir pavadinimais, kuriais parduodami vaistai. Kitais atžvilgiais šios tabletės yra labai panašios ir yra tokio paties stiprumo. Visi jie taip pat turi enterinę dangą, turi panašių neaktyvių ingredientų ir greičiausiai bus naudojami vienam tikslui: žarnyno judesiams skatinti. Nepaisant to, vaisto tabletės forma turi būti atskirta nuo bisakodilio žvakučių versijos arba klizmos tirpalo, kuriame yra šio vaisto.

Tikėtina, kad bisakodilo tabletės yra gana panašios. Jie gali būti oranžinės arba geltonos spalvos, o daugumoje tablečių yra geltonos spalvos dažų. Kartais vaistas būna raudonas arba rožinis.

Didžiausias bisakodilo tablečių skirtumas yra pavadinimai, kuriais vaistai gali būti parduodami. Bisakodilis yra bendrinis vaisto pavadinimas, tačiau yra daugiau nei 20 šio vaisto pavadinimų. Nėra įrodymų, kad šio vaisto, parduodamo skirtingais prekių ženklais, veiksmingumas skiriasi.

Pacientai gali nesunkiai įsitikinti, kad turi tinkamus vaistus, ieškodami bendro vaisto pavadinimo veikliųjų medžiagų sąraše ant pakuotės. Jei yra neaktyvių ingredientų skirtumų, tai taip pat galima pastebėti lyginant pakuotes su skirtingais prekių pavadinimais. Klientai gali rasti tablečių be tam tikrų medžiagų, kurioms jie yra alergiški, nors neaktyvios formulės gali būti panašios.

Be spalvos, bisakodilo tabletės paprastai atrodo labai panašios viena į kitą, nepaisant prekės ženklo. Tabletės gali turėti nedidelį blizgesį, kurį sukelia speciali danga, vadinama enterine danga. Šis papildomas apsaugos sluoksnis leidžia vaistui patekti į žarnyną nesuiriant. Danga iš esmės padeda vaistui veikti veiksmingiau ir neleidžia sudirginti skrandžio.

Paprastai bisakodilo tabletės parduodamos vienu stiprumu – 5 miligramais (mg). Priklausomai nuo gydytojo nurodymų, pacientai gali išgerti nuo vienos iki trijų tablečių. Didesnė dozė gali būti tinkama, kai asmenys vartoja bisakodilo tabletes su tirpalu, kuriame yra polietilenglikolio ir įvairių druskų bei kalio.

Šis tirpalas dažnai rekomenduojamas kaip žarnyno valymo dalis ruošiantis kolonoskopijai. Tokiais atvejais žarnyno veiklai stimuliuoti gali būti rekomenduojama iki 15 mg bisakodilo. Kita vertus, norint retkarčiais palengvinti vidurių užkietėjimą, nesusijusį su kolonoskopija, paprastai pageidautina mažesnė 5 mg dozė.

Bisakodilis taip pat parduodamas žvakučių ir skystų klizmų pavidalu. Nors klizmos tipą paprastai lengva atskirti nuo bisakodilo tablečių, kartais pacientai painioja vaisto žvakučių ir tablečių rūšis. Gali padėti prisiminti, kad bisakodilo tabletės yra 5 mg stiprumo, o žvakutės parduodamos 10 mg stiprumo ir yra baltos arba skaidrios vaško formos. Atidžiai perskaityti pakuotę taip pat gali būti naudinga, nes joje turi būti nurodymai, ar vaistas skirtas vartoti per burną, ar į tiesiąją žarną.