Diltiazemo lašelis lėtai tiekia vaistus paciento kraujospūdžiui kontroliuoti. Šis vaistų pristatymo būdas paprastai naudojamas ligoninėse, ypač širdies skyriuose, kur pacientai gali būti nestabilūs ir jiems gali prireikti vaistų kraujospūdžiui reguliuoti. Kai paciento būklė pagerėja, gali būti įmanoma pereiti prie geriamųjų šio vaisto formų ir galiausiai jį atpratinti. Geriausias pasirinkimas gali priklausyti nuo atvejo specifikos ir paciento reakcijos į gydymą.
Lašelinėje, dar vadinamoje infuzija, vaistas sumaišomas su nešiklio tirpalu, pavyzdžiui, Ringerio tirpalu, ir leidžiama lėtai lašėti į venas. Jis patenka į organizmą per kelias valandas, kad išlaikytų pastovų vaisto kiekį ir užtikrins ilgalaikę kontrolę. Vaisto ir tirpalo koncentraciją galima nustatyti maišymo metu, o infuzijos pompa kontroliuoja išsiskyrimo greitį. Tai gali leisti koreguoti, kai pacientas reaguoja didinti arba sumažinti vaistų kiekį.
Pacientams, ištiktiems krizės, kuriai būdingas aukštas kraujospūdis, susijęs su greitu širdies susitraukimų dažniu, gali prireikti diltiazemo boliuso – greitos injekcijos per kelias minutes. Dažnai dozė labai priklauso nuo svorio. Kai vaistus skiria slaugytoja arba technikas, galima stebėti paciento reakciją. Kai pacientai pradeda reaguoti, boliuso vartojimą galima nutraukti, kad sumažėtų vaistų sukeltų komplikacijų rizika. Vėliau pacientas gali pereiti prie diltiazemo lašinimo, kad išlaikytų kraujospūdžio kontrolę.
Pacientams, sergantiems kraujospūdžiu ar širdies liga, gali būti rekomenduojama naudoti diltiazemo lašelinę. Šis vaistas yra kalcio kanalų blokatorius, kuris mažina širdies susitraukimų dažnį, kad sumažintų širdies įtampą ir kraujospūdį. Tikslios dozės gali priklausyti nuo paciento atvejo, o norint įvertinti pacientą paprastai patariama dažnai stebėti ir tikrinti. Jei diltiazemo lašinimas sėkmingas, paciento kraujospūdis turi išlikti stabilus, o širdies susitraukimų dažnis turi būti pastovus, be jokių nukrypimų.
Esant kritinėms slaugos sąlygoms, gali prireikti pristatyti daugybę vaistų, pvz., diltiazemo lašintuvo kraujospūdžiui kontroliuoti. Pacientai paprastai gauna intraveninį kateterį, dažnai į ranką, kad būtų galima patekti į kraujagysles. Kateteris gali turėti keletą angų, kad būtų galima suleisti vaistų boliuso būdu, kartu su jungtimi su intraveninio tirpalo maišeliu. Maišeliai turi būti aiškiai pažymėti informacija apie jų turinį, kad būtų išvengta sumaišymo ir būtų pateikiama informacija apie tai, kokius vaistus pacientas šiuo metu vartoja.