Intubacija – tai procedūra, kurios metu vamzdelis per paciento nosį ar burną įleidžiamas į kvėpavimo takus. Paprastai tai atliekama prieš operaciją, kai pacientas bus prijungtas prie kvėpavimo aparato. Intubacijos reakcija yra natūrali organizmo reakcija į vamzdelio įvedimą į gerklas arba balso dėžutę, kuri sudaro įėjimą į kvėpavimo takus. Kadangi gerklose pilna nervinių galūnėlių, intubacija sukelia daugybę reakcijų, susijusių su širdimi, kraujotaka ir kvėpavimo takais. Širdis gali plakti greičiau, pakilti kraujospūdis, o kvėpavimo takai ar gerklos gali pradėti spazmuoti kaip dalis intubacijos reakcijos.
Anesteziologai, skiriantys anestetikus ir prižiūrintys pacientus operacijų metu, yra gydytojai, atliekantys intubaciją. Jie yra specialiai mokomi apie intubacijos poveikį ir mokosi intubacijos metodų bei strategijų, kaip išvengti arba sumažinti intubacijos atsaką. Pagrindinės intubacijos priežastys yra kvėpavimo takų išlaikymas ir padėti kvėpuoti operacijos metu. Kvėpavimo pagalba reikalinga, kai operacijos metu paciento raumenys yra paralyžiuoti. Prieš intubaciją į veną paprastai suleidžiamas preliminarus greitai veikiantis anestetikas, o operacijos metu per kvėpavimo aparatą suleidžiamos anestezijos dujos, kad pacientai netektų sąmonės.
Viena svarbi intubacijos reakcija yra poveikis paciento širdžiai ir kraujotakai. Greitesnis širdies susitraukimų dažnis, padidėjusi nenormalaus širdies ritmo ir kraujospūdžio padidėjimo rizika gali turėti rimtų pasekmių pacientams, turintiems širdies problemų arba aukštą kraujospūdį. Prieš intubaciją gali būti skiriami vaistai, siekiant sumažinti tokio tipo atsako riziką. Pacientams, sergantiems širdies ligomis, anesteziologas užtikrina, kad pacientai prieš intubaciją būtų pakankamai anestezuojami, kad būtų slopinamas bet koks atsakas.
Kitas intubacijos atsakas gali atsirasti kvėpavimo takuose, kai gerklos ir kvėpavimo takai pereina į spazmą. Dėl to gali būti sunku įkišti kvėpavimo vamzdelį, o tai vadinama sunkia intubacija. Kartais anesteziologas gali suvaldyti gerklų spazmą manevruodamas žandikauliu, bet jei ne, gali prireikti vaistų raumenims atpalaiduoti.
Kvėpavimo takų spazmams gydyti galima vartoti vaistus. Kadangi intubacijos reakcija gali padidinti spaudimą kaukolėje, pacientams, patyrusiems galvos traumą, kyla kraujavimo į smegenis pavojus. Anesteziologai stengiasi išvengti atsako provokavimo intubuodami tik tada, kai pacientas jau yra giliai anestezuotas.
Rūkančiųjų intubacijos reakcija skiriasi nuo nerūkančiųjų, nes rūkantiems dar labiau padažnėja širdies susitraukimų dažnis ir padidėja kraujospūdžio svyravimai. Kadangi rūkaliai dažniau serga širdies ligomis ir turi mažesnį deguonies kiekį kraujyje, dėl padidėjusio intubacijos atsako jiems kyla krūtinės anginos ar širdies priepuolio rizika. Rūkaliai raginami mesti savo įpročius likus bent 48 valandoms iki operacijos.