12 m. gruodžio 1799 d. buvęs JAV prezidentas George’as Washingtonas buvo tik dar vienas Virdžinijos žemės savininkas, apžiūrėjęs savo ūkį arkliu. Visą dieną buvo žiemiški krituliai – nedidelis sniegas, kruša, o vėliau ir stingdantis lietus. Kai grįžo į Vernono kalną, 67 metų Vašingtonas jautėsi blogai, nes skaudėjo gerklę. Kitą rytą jo būklė pablogėjo, o gydytojai buvo iškviesti prie jo lovos, o rezultatai buvo mirtini. Diagnozės buvo įvairios, pirmoji buvo „uždegiminis quinsy“ (šiandien vadinamas PTA arba peritonziliniu abscesu). Buvusiam prezidentui buvo paskirtas kraujo nuleidimas – įprastas daugelio negalavimų gydymas XVIII amžiuje. Jo gydymo metu per mažiau nei 18 valandų buvo paimta nuo penkių iki septynių pintų kraujo, o Vašingtonas netrukus mirė. Kai kurie spėliojo, kad iš Vašingtono kūno paimto kraujo kiekis prisidėjo prie jo mirties. Šiandien Raudonasis Kryžius per aštuonias savaites iš donoro paims tik du pintus. Daugelis medicinos ekspertų ir istorikų dabar taip pat mano, kad ūminis antgerklis galėjo būti George’o Washingtono mirties priežastis.
Daugiau apie George’o Washingtono gydymą:
Vašingtonui gerklei nuraminti buvo duotas melasos, sviesto ir acto mišinys, tačiau jį buvo sunku nuryti, todėl jis susitraukė ir vos neužduso.
Džiovinti vabalai buvo tepami ant Vašingtono kojų, kad iškiltų pūslės, o gydytojai ant kaklo tepė kalomelį – gyvsidabrio junginiu.
Vienas gydytojas, iškviestas į Vernono kalną, pasiūlė tracheostomiją, o tai tuo metu buvo praktiškai negirdėta. Kiti du gydytojai jį nuvertė, sakydami, kad procedūra būtų per daug rizikinga.