Infuzinė terapija taikoma esant tokioms sąlygoms, kurios nereaguoja į geriamuosius vaistus arba reikalauja ilgo vartojimo. Jis taip pat naudojamas vaistams, kurių nėra tablečių pavidalu, pvz., kraujo produktams ir chemoterapiniams preparatams, tiekti. Infuzijos terapija leidžia pristatyti vaistus pacientams, kurių virškinimo trakto sistema sutrikusi, kai skrandis ar žarnyno traktas negali tinkamai apdoroti ir metabolizuoti geriamųjų vaistų. Infuzinė terapija taip pat naudinga skiriant vaistus nuo skausmo, kai reikia, nešiojamomis infuzinėmis pompomis tiekiamos išmatuotos vaistų nuo skausmo dozės.
Terapija susideda iš vaistų įvedimo per adatą arba kateterį. Vaistas švirkščiamas į veną, į raumenis arba į membranas aplink nugaros smegenis. Sušvirkštus vaistus organizmas gali suvartoti beveik iš karto, o geriamieji vaistai gali tapti neveiksmingi, patekę per skrandį ir žarnyną. Gydymas gali būti lėtas ir užtrukti valandas. Ją galima atlikti ligoninėje, ambulatorinėje infuzijos kabinete arba namuose, prižiūrint infuzijos terapeutui.
Į šį gydymą reaguoja daug įvairių ligų ir būklių, įskaitant tam tikras infekcijas, vėžį, išsėtinę sklerozę, hemofiliją ir imuninės sistemos trūkumus. Infekcijos dažnai gydomos geriamaisiais antibiotikais, tačiau rimtoms infekcijoms, tokioms kaip celiulitas ar sepsis, reikalingas agresyvesnis gydymas. Šio tipo terapijos metu antibiotikai patenka tiesiai į paciento sistemą. Meticilinui atsparios Staphylococcus aureus (MRSA) infekcijos dažnai gydomos intraveniniais antibiotikais, nes bakterijos yra atsparios daugumai geriamųjų antibiotikų.
Kai kurios vėžio rūšys geriau reaguoja į chemoterapijos infuziją nei į chemoterapiją tablečių pavidalu. Kitas ligas reikia gydyti vaistais, kurių nėra tablečių pavidalu ir kurie turi būti skiriami infuzijos būdu. Imunoglobulinas, kraujo produktas, naudojamas išsėtinei sklerozei gydyti ir yra skiriamas pacientui taikant infuzinę terapiją. Hemofilija ir imuninės sistemos sutrikimai taip pat gydomi į veną leidžiamais kraujo produktais.
Mineralų ir vitaminų trūkumo sutrikimai kartais atsiranda dėl to, kad pacientas nesugeba tinkamai įsisavinti ir metabolizuoti reikiamų maistinių medžiagų per virškinimo traktą. Gydymas infuzijos būdu apeina virškinimo trakto sistemą ir į veną tiekia reikiamas maistines medžiagas. Ši terapija dažnai taikoma pacientams, sergantiems anemija, kurią sukelia jų nesugebėjimas tinkamai įsisavinti geležies.
Be būklių, kurios geriausiai gydomos infuzijos terapija, yra keletas atvejų, kai gydymas pakeičiamas įprastiniu gydymu. Dėl fizinių apribojimų, pvz., rijimo sutrikimų, gali prireikti gydymo infuzija. Arba dėl netoleravimo tradiciniam geriamam vaistui gali tekti leisti vaistus į veną.