Terapinis rašymas apima dalyvavimą rašymo veikloje, skirtoje emocinėms problemoms spręsti. Žmonės gali dirbti vadovaujami terapeuto ar konsultanto arba gali savarankiškai inicijuoti rašymo programą. Tai gali apimti veiklą kasdien arba rečiau. Visais atvejais dalyviai rašo išraiškingai, norėdami užrašyti mintis, emocijas, pasakojimus ir kitus išgyvenimus. Rašymas yra konfidencialus ir skirtas asmeniniam vartojimui arba dalijimuisi su terapeutu, o gal ir grupe, jei pacientas dalyvauja grupinėje terapijoje.
Šios terapijos technikos tyrimai rodo, kad tyrimo dalyviams buvo naudingi terapiniai rašymo pratimai, skirti padėti jiems išreikšti traumą ir apdoroti emocijas. Terapinis rašymas gali būti naudingas tais atvejais, kai žmonėms sunku bendrauti kitomis priemonėmis, ir gali būti įtrauktas į didesnį gydymo planą. Pavyzdžiui, klientas, turintis problemų dėl situacijos, gali parašyti laišką dalyvaujantiems žmonėms kaip terapijos dalį. Laiškas gali padėti klientui suformuluoti tikslus ir norimą rezultatą bei padėti žmonėms realiame gyvenime išspręsti problemą.
Terapinio rašymo pratimai paprastai skatina žmones rašyti tam tikrą laiko bloką, pvz., 15 minučių. Jie gali dirbti ragindami arba su bendresniu prašymu parašyti apie savo dienas ar problemas, kurios iškyla jų gyvenime. Vadovaujantis terapija, terapeutas gali peržiūrėti raštą ir aptarti jį su pacientu arba pacientai gali kalbėti apie emocijas, kurios kilo rašant. Žurnalų rašymas taip pat gali būti naudojamas už terapijos kambario ribų; terapinis rašymas gali padėti apdoroti terapijos metu kylančias emocijas, spręsti problemas, kylančias per savaitę, arba praturtinti savęs tyrimą, kurį palengvina terapijos seansai.
Rašyti galima žurnaluose, ant laisvų popieriaus lapų arba kompiuteriu. Teleterapijos metu pacientai gali turėti internetinį rašymo žurnalą su ribota prieiga, kad terapeutas galėtų skaityti. Terapeutai taip pat gali naudoti elektroninius žurnalus, kad patikrintų pacientus tarp seansų, žiūrėtų, apie ką jie rašo, ir nustatytų konkrečias terapijos problemas.
Neformalų požiūrį į rašymą kaip terapiją galima pastebėti daugelyje pasaulio regionų. Žmonės gali laikyti asmeninius žurnalus ar dienoraščius, skirtus asmeniniam naudojimui, kur gali pasakoti įvykius ir tyrinėti emocijas. Kai kurie prideda savarankišką grupinės terapijos aspektą, dalindamiesi savo raštais su draugais, kurie gali suteikti patarimų ar įžvalgų.