Nors labiausiai paplitęs sagties lūžio, dar žinomo kaip toro lūžis, gydymas apima gipso uždėjimą ant pažeisto kaulo, kai kurie gydytojai mano, kad nedideli tokio tipo riešo lūžiai gali būti veiksmingai gydomi įtvarais. Kadangi vaikai yra tarp dažniausiai pasitaikančių sagties lūžių aukų, įtvaro alternatyvos kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai gali nesunkiai nuimti įtvarą ir taip uždelsti sveikimą. Kai kurie ortopedai mano, kad gipsas taip pat padeda greičiau sumažinti skausmą nei įtvaras.
Sagties lūžio gydymas prasideda nuo paciento skausmo malšinimo, naudojant analgetikus, raminamuosius ar kitus vaistus. Diagnozė paprastai apima sužeistos vietos rentgeno nuotrauką, kuri turėtų atskleisti nepilną lūžį, kai viena kaulo pusė yra suspausta arba „sulenkta“. Sagties lūžio nereikėtų painioti su žaliosios lazdelės lūžiu, kai viena kaulo pusė visiškai lūžta, o kita – sulinkusi. Ši būklė dažniausiai pastebima vaikams, kurių kaulai yra lankstesni.
Minkštas gipsas paprastai pasirenkamas gydant sagties lūžį ir išlieka tris savaites ar ilgiau, priklausomai nuo to, kaip greitai kaulas gyja. Vasaros mėnesiais gali būti naudojamas vandeniui atsparus gipsas, leidžiantis pacientui nusiprausti po dušu, maudytis ar maudytis. Gydytojas dažnai skiria skausmą malšinančius vaistus, kuriuos reikia vartoti pagal poreikį. Gydytojas gali paskirti tolesnius rentgeno spindulius, kad būtų galima stebėti gijimo kaulo eigą. Nors vaikams tai nedažna, pastaraisiais sveikimo etapais gali būti paskirta fizinė terapija.
Prieš išleidžiant, pacientui paprastai patariama kiek įmanoma pailsėti, o skausmui malšinti dažnai skiriami ibuprofenas, acetaminofenas arba acetaminofenas su kodeino eliksyru. Pacientui patariama kreiptis į gydytoją, jei pajunta tirpimą; šaltos, blyškios arba mėlynos galūnės; arba dilgčiojimas. Pirštai ir pirštai turi likti rausvi ir šilti liesti. Atsiradus šiems simptomams, pacientui patariama pakelti sužalotą vietą aukščiau širdies lygio, naudojant pagalvę ar atramą. Jei simptomai išlieka ir po pusvalandžio pakilimo, paciento paprastai prašoma atvykti į gydytojo kabinetą tolesniam tyrimui.
Kiti patarimai pacientams, patyrusiems sagties lūžį, apima gipsą laikyti sausą, nebent jis yra atsparus vandeniui, vengti kišti po gipsu daiktų ir vengti vaikščioti ant sužeistos kojos, kol nepatvirtins gydytojas. Gydytojai dažnai rekomenduoja naudoti plaukų džiovintuvą, padėtą ant vėsios aplinkos, kad padėtų susidoroti su niežuliu. Nuėmus gipsą, pacientas gali jausti sąnarių skausmą, dėl kurio paprastai rekomenduojama mankšta arba fizinė terapija.