Sinuso pakėlimo operacija – tai procedūra, skirta padidinti viršutinio žandikaulio kaulo dydį ir tankį. Operacija reikalinga, kai nepakanka kaulinio audinio dantų implantams, pvz., vainikams, tiltams ar dirbtiniams krūminiams dantims, įstatyti užpakalinėje burnos dalyje. Sinuso pakėlimo operacija apima tarpo iškirpimą viršutinėje dantenų dalyje, viršutinio žandikaulio sinuso padėties perkėlimą į viršų skruostuose ir papildomo kaulinio audinio persodinimą į žandikaulį. Paprastai procedūra gali būti atliekama greičiau nei per dvi valandas, o pacientams paprastai leidžiama grįžti namo operacijos dieną. Tai labai sėkminga ir nedidelė komplikacijų rizika.
Ne visiems, kuriems reikia dantų implantų, reikia atlikti sinuso pakėlimo operaciją. Tiesą sakant, dauguma įvairaus amžiaus žmonių turi pakankamai natūralaus kaulinio audinio, kad implantai tinkamai įsitvirtintų be jokio manipuliavimo viršutiniu žandikauliu. Labiausiai šios procedūros prireikia žmonėms, kuriems dantų netenka jau kelerius metus, ir vyresnio amžiaus žmonėms. Pirminės konsultacijos metu odontologas atlieka rentgeno nuotraukas, kad nustatytų kaulinio audinio tankį ir viršutinio žandikaulio sinuso dydį bei vietą. Jis arba ji gali paaiškinti rentgeno rezultatus ir apibūdinti sinusų pakėlimo operacijos riziką ir naudą.
Papildomas kaulinis audinys, reikalingas sinuso pakėlimo operacijai, gali būti gautas iš mirusio donoro, kitos paciento kūno dalies arba sintetinio kalcio tirpalo. Kai naudojamas kaulas iš paties žmogaus kūno, jis dažniausiai paimamas iš klubo kaulų. Nors renkant natūralų kaulinį audinį reikia papildomų operacijų ir atkūrimo laiko, jis labiau nei donorinis ar sintetinis audinys tinkamai susitvarko su žandikaulio kaulu.
Operacijos dieną pacientui suteikiama bendroji nejautra ir jis paguldomas į atloštą operacinės kėdę. Stomatologas spaustukais prilaiko skruostą į šoną ir viršutinėje dantenų dalyje pažymi dėmę, kad padarytų pjūvį. Pjaunama per dantenas ir kaulinį audinį, atidengiant žandikaulio sinusą iš kitos pusės. Stomatologas pakelia sinusą aukštyn, kad atsirastų vietos transplantatui. Į tuščią vietą įterpiamos kaulo granulės, o chirurginė anga uždaroma siūlais.
Skiepytas kaulinis audinys laiku pradeda augti kartu su esamu žandikaulio kaulu. Kaulas iš paciento kūno sukietėja maždaug per šešis mėnesius, o donoro audinys gali užtrukti iki vienerių metų. Atsigavimo metu pacientams paprastai yra skiriami skausmą malšinantys vaistai ir planuojami reguliarūs patikrinimai. Dantų implantavimo operacija gali būti suplanuota, kai rentgeno nuotraukos parodo, kad kaulas visiškai sugijęs.