Azoto oksido inhibitoriai yra vaistai, slopinantys azoto oksido, dujų, kurios organizme veikia kaip signalinė molekulė, veikimą. Normaliomis koncentracijomis jis atlieka daugybę svarbių biologinių vaidmenų, tačiau kai lygis pradeda kilti, pacientai gali patirti sveikatos komplikacijų. Šios klasės vaistai kontroliuoja azoto oksido kiekį ir gali padėti spręsti tokias problemas kaip uždegimas, kurį sukelia per didelis azoto oksido kiekis kraujyje. Farmacijos įmonės visada dirba su azoto oksido inhibitoriais ir kitais vaistais, kad sukurtų naujus vaistus ir rastų naujų esamų vaistų naudojimo būdų.
Dauguma šių vaistų veikia blokuodami azoto oksido sintazę – fermentą, reikalingą azoto oksido sintezei organizme. Kai pacientas vartoja vaistus, organizmas negali pagaminti daugiau azoto oksido arba gali pagaminti tik ribotą kiekį, todėl dujų koncentracija sumažės iki normalaus lygio. Ši signalinė molekulė reguliuoja lygiųjų raumenų susitraukimus ir kraujagyslių išsiplėtimą bei gali nustatyti mitochondrijoms tiekiamo deguonies kiekį. Jis taip pat dalyvauja imuninių reakcijų procese.
Pacientams, patiriantiems didelį stresą, įskaitant šoką dėl traumų ar ligų, gali padidėti azoto oksido kiekis. Tai gali pakenkti audiniams ir sukelti ilgalaikių komplikacijų. Didelis kiekis taip pat siejamas su lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip astma, taip pat su ūminiu uždegimu. Gali pakenkti kraujagyslėms, o pacientams gali atsirasti tokių problemų kaip bėrimas ir odos paraudimas. Azoto oksido inhibitoriai gali išspręsti šias problemas.
Vaistai, klasifikuojami kaip azoto oksido inhibitoriai, sumažins koncentraciją ir padės stabilizuoti paciento būklę. Jie gali sustabdyti audinių pažeidimus, susijusius su šoku ir uždegimu, apsaugodami vidaus organus nuo galimų rimtų komplikacijų. Pacientams, sergantiems tokiomis ligomis kaip egzema ir rosacea, vaistai gali būti naudingi mažinant uždegimą ir patinimą. Taip oda atrodys skaidri ir sveika bei išvengsite komplikacijų, tokių kaip kraujagyslių pažeidimas.
Gydytojas gali skirti azoto oksido inhibitorių, jei jie tinka paciento atveju. Jei vaistų nėra atviroje rinkoje, gali būti įmanoma prisijungti prie klinikinio tyrimo, kad gautumėte prieigą prie naujų vaistų. Klinikiniuose tyrimuose dažniausiai gali dalyvauti tik labai tikslius kriterijus atitinkantys pacientai; jie negali turėti jokių gretutinių ligų ir turi turėti galimybę vykti į pas gydytojus, kai vyksta tyrimas. Pacientai gali pasitraukti iš tyrimo, jei patiria sunkų neigiamą šalutinį poveikį arba negali jo užbaigti dėl kitų priežasčių.