Leukocitų skaičius yra baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus žmogaus kraujyje skaičius. Jis taip pat vadinamas baltųjų kraujo kūnelių (WBC) skaičiumi. Skaičius nustatomas atliekant kraujo tyrimą, kuris paprastai atliekamas kaip viso kraujo tyrimo (CBC) dalis. Kraujo tyrimas gali nustatyti, ar žmogaus leukocitų skaičius yra mažesnis ar didesnis nei įprasta. Mažas leukocitų skaičius vadinamas leukopenija, o didelis leukocitų skaičius – leukocitoze.
Leukocitai yra svarbi kūno sistemos dalis, nes tai ląstelės, padedančios kovoti su infekcijomis ir ligomis. Yra daug leukocitų tipų, įskaitant bazofilus, limfocitus ir neutrofilus. Kiti apima juostines ląsteles, eozinofilus ir monocitus. Paprastai žmogaus organizme turi būti nustatytas normalus leukocitų skaičius. Tačiau kai tas asmuo serga infekcija, organizmas gali gaminti daugiau leukocitų, kad galėtų apsiginti.
Normalus leukocitų kiekis priklauso nuo gydymo įstaigos ar laboratorijos, kuri analizuoja kraujo tyrimo rezultatus. Paprastai normalus leukocitų skaičius gali svyruoti nuo 4,500 iki 10,000 leukocitų viename mikrolitre. Mažesnis ar didesnis skaičius laikomas nenormaliu ir jį gali sukelti daugybė veiksnių. Pavyzdžiui, leukopeniją gali sukelti autoimuniniai sutrikimai arba radiacija. Kita vertus, leukocitozė gali atsirasti dėl streso ar audinių pažeidimo.
Pats kraujo tyrimas paprastai yra paprasta procedūra. Asmuo, paimantis kraujo mėginį, adata paima kraują iš venos. Paprastai bandymo vieta yra ant rankos ties vidine alkūne, nors yra ir kitų sričių, kurios gali būti naudojamos vietoje jos. Prieš įsmeigiant adatą, virš tyrimo vietos apvyniojama elastine juosta, kad būtų užtikrinta, jog yra pakankamai kraujo. Mažiems vaikams leukocitų skaičiaus tyrimas gali būti šiek tiek kitoks; užuot naudojęs adatą, testą atliekantis asmuo gali perdurti odą lancetu.
Paėmus kraują, jis surenkamas į mėgintuvėlį arba stiklelį. Kai jiems paimamas kraujas, kai kurie žmonės gali jausti skausmą, o kiti gali jausti tik adatos dūrius. Be to, kartais aplink bandymo vietą gali pulsuoti po tyrimo. Nors kraujo tyrimas nelaikomas pavojinga procedūra, žmogus turėtų žinoti apie susijusią riziką. Ši rizika apima alpimą, hematomą ar infekciją.