Kas yra anticholinerginis toksiškumas?

Anticholinerginės medžiagos veikia tam tikrus nervus, trukdydamos nervinių signalų siuntimui. Daugelyje vaistų, grybų ir augalų yra anticholinerginių medžiagų, kurios gali sukelti šalutinį poveikį, pvz., vidurių užkietėjimą, karštą odą, neryškų matymą, burnos džiūvimą ir sumišimą. Per didelė anticholinerginio vaisto dozė gali sukelti anticholinerginį toksiškumą arba apsinuodijimą su tokiais simptomais kaip greitas širdies plakimas, haliucinacijos, traukuliai, koma ir net mirtis. Daugelis vaistų turi anticholinerginių savybių, o anticholinerginis toksiškumas gali atsirasti, kai pacientai iš karto vartoja kelis tokius vaistus. Anticholinerginis toksiškumas taip pat gali atsirasti dėl tyčinio ar atsitiktinio vaisto perdozavimo, taip pat valgant tam tikrus augalus ar grybus.

Daugelį kūno vietų, įskaitant akis, širdį, kvėpavimo takus, žarnyną, šlapimo pūslę ir smegenis, veikia anticholinerginės medžiagos. Anticholinerginių vaistų naudojimas apima platų spektrą, tačiau apima vėmimo prevenciją, sedaciją, vyzdžio išplėtimą akių procedūroms ir Parkinsono ligos gydymą. Senyvi žmonės yra jautresni anticholinerginių vaistų poveikiui, todėl jie yra labiau pažeidžiami anticholinerginio toksiškumo. Jų rizika padidėja, nes pagyvenę žmonės dažnai vartoja daugybę skirtingų vaistų, kurių daugelis gali turėti anticholinerginių savybių. Anticholinerginių vaistų vartojimo saugumas vyresnio amžiaus žmonėms gali būti padidintas, jei gydytojai atidžiai išrašys vaistus ir stebės galimus toksiškumo simptomus.

Anticholinerginį toksiškumą paprastai reikia gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Pacientams gali prireikti pagalbos dėl kvėpavimo ir deguonies. Į kvėpavimo takus paprastai įleidžiamas vamzdelis, kad prireikus būtų galima dirbtinai vėdinti plaučius.

Jei neseniai buvo valgoma narkotikų, grybų ar augalų, skrandį galima išplauti, kad jo turinys nebūtų absorbuojamas. Tada specialios formos anglis gali būti tiekiama į skrandį per vamzdelį, kad būtų pašalintos likusios anticholinerginės medžiagos ir būtų išvengta jų absorbcijos. Tais atvejais, kai pacientas prieš kelias valandas vartojo anticholinerginių vaistų, vis tiek galima duoti anglies, nes tai gali užkirsti kelią medžiagų pasisavinimui žemiau žarnyne.

Pacientams, kuriems ištinka traukuliai, gali būti skiriami vaistai tai kontroliuoti. Skysčiai gali padėti sumažinti aukštą temperatūrą, o vaistai gali būti naudojami nenormaliam širdies ritmui gydyti. Kai kuriems pacientams skiriamas priešnuodis, padedantis neutralizuoti anticholinerginių vaistų poveikį, tačiau to reikia tik pačiais kraštutiniais atvejais, kai traukuliai yra nuolatiniai, gresia širdies nepakankamumas arba paciento psichikos sutrikimas.