Svarstant įvairias vaikų terapijos rūšis, naudinga pirmiausia aptarti priežastis, dėl kurių vaikui gali prireikti gydymo. Visų pirma, vaikams reikia terapinių paslaugų, kad būtų galima išspręsti problemas, susijusias su raida ar pažinimo įgūdžiais, emociniais ar elgesio sunkumais arba reabilitacija po traumos ar operacijos. Kiekviena terapijos kategorija apima daugybę specialybių, požiūrių ir būdų. Dažnai medicinos specialistai kreipiasi į daugiau nei vieną terapijos rūšį vaikams, kurie susiduria su vystymosi vėlavimu, psichikos sveikatos sutrikimais ar fizine negalia.
Pavyzdžiui, vaikui, turinčiam vystymosi vėlavimo sutrikimą, gali būti taikoma ergoterapija, elgesio modifikavimo terapija ir kalbos terapija. Profesinės terapijos metu lavinami smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžiai, padedantys vaikams pagerinti pusiausvyrą, rankų ir akių koordinaciją bei lytėjimo suvokimą. Elgesio modifikavimo terapija padeda sumažinti netinkamą reakciją į išorinę stimuliaciją, pvz., rėkimą ar mušimą, kai vaikas nerimauja. Kalbos ir panaši terapija padeda tobulinti bendravimo įgūdžius.
Visų konkrečių vaikų terapijos rūšių išvardyti beveik neįmanoma, ypač atsižvelgiant į tai, kaip dažnai atsiranda naujų metodų, o seni metodai tampa mažiau veiksmingi. Ne visi terapiniai metodai ar terapijos metodai yra pripažinti oficialių medicinos organizacijų arba sutinkami su visų kultūrų patvirtinimu. Taigi, aptariant vaikų terapiją, gali būti naudingiau ir informatyviau aptarti konkrečių terapinių specialybių tikslus.
Kognityvinių įgūdžių terapijos metu daugiausia dėmesio skiriama kritiniam mąstymui, problemų sprendimui ir kitiems protinio aštrumo ugdymui, reikalingam mokytis ir tobulėti. Tokie gydymo būdai apima kalbos terapiją, specializuotą akademinę aplinką ir atminties lavinimą. Pavyzdžiui, vaikas, turintis mokymosi negalią, imtųsi įvairių kognityvinių terapijų, kad išsiugdytų gebėjimą pašalinti bet kokius trūkumus arba perkvalifikuotų smegenis mokytis naujais būdais.
Vaikų emocinė ir elgesio terapija dažniausiai yra skirta psichikos sveikatos problemoms, probleminiam elgesiui ar prastam emociniam atsakui spręsti. Vaikams, vykstantiems skyrybų procese, netekusiems vieno iš tėvų ar kito mylimo žmogaus arba patyrusiems trauminį įvykį, dažniausiai naudojami įvairūs elgesio terapijos metodai. Tikslas paprastai yra išmokyti vaiką tinkamai reaguoti į stresą sukeliančius veiksnius, būdų, kaip susidoroti su stipriomis emocijomis, ir veiksmingų sprendimų priėmimo įgūdžių.
Po nelaimingo atsitikimo, traumos ar operacijos daugeliui vaikų reikia reabilitacinės terapijos. Šios terapijos tikslas yra padėti vaikui grįžti prie normalaus aktyvumo ir fizinės jėgos. Priklausomai nuo fizinio iššūkio tipo, šis konkretus vaikų terapijos tipas taip pat gali būti skirtas vaiko mokymui prisitaikyti prie naujos fizinės būsenos. Judumo atkūrimas, funkcijų atkūrimas ar kitoks dėmesys vaiko fizinėms galimybėms dažnai gali užtrukti mėnesius ar metus, priklausomai nuo fizinio iššūkio masto. Papildomi gydymo būdai, tokie kaip emocinė / elgesio terapija, dažnai papildo reabilitacinę terapiją.