Kortikosteroidai yra sintetiniai vaistai, imituojantys kortizolį – hormoną, kurį gamina antinksčiai. Dėl trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio pacientams skiriami saikingai, todėl pacientai turi būti palaipsniui atpratinami nuo šių steroidų, taikant procesą, vadinamą kortikosteroidų mažinimu. Mažinti šiuos vaistus arba palaipsniui mažinti dozę būtina dėl galimų sunkių abstinencijos simptomų.
Kortikosteroidai, tokie kaip prednizonas, skiriami sergant ligomis, kurias sukelia imuninės sistemos disfunkcija, pvz., reumatoidinis artritas, opinis kolitas ir vilkligė. Šis vaistas mažina uždegimą, mažindamas uždegimą sukeliančių cheminių medžiagų gamybą. Jis taip pat slopina imuninę sistemą, ribodamas baltųjų kraujo kūnelių funkciją.
Tačiau pagrindinis šio gydymo šalutinis poveikis yra tai, kad antinksčiai nustoja natūraliai gaminti kortizolį. Kortikosteroidų mažinimas yra būtinas, kad organizmas pradėtų gaminti pakankamai kortizolio. Staigiai nutraukus vaisto vartojimą, atsiranda nutraukimo simptomų. Sunkiais atvejais tai gali sukelti egzogeninį antinksčių nepakankamumą ir antinksčių krizę.
Net jei kortikosteroidų kiekis mažėja palaipsniui, gali atsirasti nutraukimo simptomų. Šie simptomai gali būti sąnarių ir raumenų skausmas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas. Kai kurie pacientai taip pat jaučia galvos skausmą, karščiavimą ir žemą kraujospūdį. Šių simptomų rizika ir jų sunkumo laipsnis gali būti susiję su doze ir paciento vartojimo trukme.
Šių poveikių sunkumą galima sumažinti laipsniškai mažinant, o tai užtrunka savaites ar net mėnesius. Ilgesnė ir didesnė kortikosteroidų dozė, kurią pacientas vartojo, turi įtakos mažėjimui. Pavyzdžiui, pacientui, vartojančiam 40 miligramų per dieną, rekomenduojama dozę sumažinti 5 miligramais per savaitę, kol pasieks 20 miligramų. Tada dozė būtų sumažinta 2.5 miligramo per savaitę. Pasiekus 10 miligramų per savaitę, pacientui patariama sumažinti vienu miligramu per savaitę, kol baigsis.
Jei vengiama kortikosteroidų dozės mažinimo arba skubama, gali atsirasti egzogeninis antinksčių nepakankamumas. Tokiu atveju antinksčiai nesugeba pakankamai greitai pagaminti pakankamai kortizolio, todėl slopinama pagumburio-hipofizės-antinksčių ašis. Tai vėliau sumažina paciento gebėjimą reaguoti į stresą dėl šoko, nuovargio ir žemo kraujospūdžio. Taip pat atsiranda sąnarių ir raumenų skausmai, pykinimas ir vėmimas, bendras silpnumas.
Jei negydoma, tai gali sukelti antinksčių krizę – gyvybei pavojingą būklę. Kartu su egzogeninio antinksčių nepakankamumo simptomais pacientams pasireiškia pilvo skausmas, sumišimas, padažnėja širdies ir kvėpavimo dažnis. Bėrimas, dehidratacija ir svorio kritimas taip pat yra dažni rodikliai. Jei negydoma, gali pasireikšti traukuliai, koma ir mirtis. Mirtis įvyksta dėl kraujotakos kolapso ir širdies aritmijos. Pagrindinis šių būklių gydymo kursas – vėl aprūpinti organizmą kortikosteroidais. Kaip ir pirminio gydymo metu, pasveikusiam pacientui vėl bus patarta laikytis kortikosteroidų mažinimo programos.