Lorazepamas yra švelnus raminamasis preparatas, dažniausiai skiriamas įvairių būklių, tokių kaip nerimas, nemiga, epilepsija ir dirgliosios žarnos sindromas (IBS), simptomams palengvinti. Jis veikia sulėtindamas centrinės nervų sistemos veiklą, leisdamas žmogui atsipalaiduoti tiek protiškai, tiek fiziškai. Prieš operaciją anesteziologai dažnai pacientams į veną suleidžia lorazepamo prieš skirdami bendrąją anesteziją. Skystas arba piliulės pavidalu jis gali būti siūlomas tiems, kurie kenčia nuo laikino didelio streso laikotarpio, pavyzdžiui, mylimo žmogaus mirties ar kito trauminio įvykio.
Dažnas lorazepamo šalutinis poveikis kai kuriems pacientams gali būti nepatogus. Gali sutrikti koordinacija ir dažnai pasireiškia ryškus mieguistumas. Daugelis žmonių po vaisto vartojimo jaučia galvos svaigimą ar apsvaigimą. Dėl šios priežasties vairuoti ar atlikti kitą potencialiai pavojingą veiklą yra neapgalvota.
Sunkus šalutinis poveikis yra retas, tačiau pasireiškęs gali reikšti, kad reikia skubios medicinos pagalbos. Pavyzdžiui, apie karščiavimą, odos bėrimą, rankų drebėjimą ar nenormalų širdies plakimą reikia nedelsiant pranešti gydytojui. Jei žmogui staiga pagelsta oda ar akys, tai gali būti kepenų nepakankamumo požymis, dėl kurio taip pat reikia skubios pagalbos.
Be retų rimtesnių šalutinių poveikių, dauguma žmonių, pradėdami vartoti vaistus, patiria tik nedidelį diskomfortą. Tačiau kai kurie asmenys yra jautresni raminamųjų vaistų poveikiui nei kiti. Tai ypač pasakytina apie žmones, kurie niekada anksčiau nevartojo lorazepamo ar kitų benzodiazepinų.
Kai vargina šalutinis poveikis, gydytojai gali koreguoti dozę arba patarti pacientui sumažinti tabletes per pusę. Tačiau prieš keisdami dozavimo režimą, žmonėms svarbu pasitarti su gydytoju. Jei asmuo ilgą laiką vartojo lorazepamą, staiga nutraukus jo vartojimą, jis gali patirti labai nemalonių abstinencijos simptomų.
Lorazepamas yra įpročius formuojantis vaistas. Dėl to kyla priklausomybės rizika. Jei kas nors nori nutraukti vaisto vartojimą, visada reikia pasikonsultuoti su gydytoju, kad jį būtų galima lėtai atpratinti. Jei ne, fiziniai abstinencijos simptomai dažnai yra kūno skausmai, raumenų spazmai, neryškus matymas, viduriavimas, pilvo pūtimas ir bendras negalavimas.
Psichiškai žmogus gali patirti panikos priepuolius, paranoją ir nerimą keliančius košmarus. Kai kuriems žmonėms dėl pasitraukimo kyla minčių apie savižudybę. Tikėtina, kad sugrįš ir nerimas. Tačiau lėtas vaistų vartojimo nutraukimas padedant gydytojui paprastai gali padėti išvengti šių nemalonių simptomų.