Sveikatos priežiūros paslaugos visuomenei teikiamos stacionare, todėl būtina nakvynė arba kelias dienas ar daugiau. Ligos būklė ir gydymo režimas paprastai lemia, ar reikalinga stacionarinė aplinka, nes tam tikroms sąlygoms ir procedūroms reikalinga specializuota įranga, stebėjimas ir licencijuotų sveikatos priežiūros specialistų priežiūra. Priežiūra stacionariems pacientams teikiama per ligonines, ilgalaikės priežiūros įstaigas ir psichikos sveikatos įstaigas. Priešingai, ambulatoriškai gydomi asmenys yra gydomi tuo pagrindu, kad jie atvyksta į slaugą ir išvyksta į namus po to, kai buvo suteiktos paslaugos, kurios gali apimti tam tikras chirurgines procedūras, diagnostinius patikrinimus ir psichinės sveikatos terapiją.
Tradiciškai didžioji dalis stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų buvo teikiama bendrosiose ligoninėse ir medicinos centruose, didelėse įstaigose, siūlančiose daug paslaugų, suskirstytų į skyrius ar padalinius pagal teikiamos priežiūros rūšį. Ortopedinė chirurgija, vaikų intensyvioji priežiūra ir kritinė priežiūra apima kai kurias specializuotas sritis, kuriose siūlomos visapusiškos medicininės priežiūros paslaugos, kurias stebi ir teikia daugybė medicinos specialistų. Ligoninėse dirba gydytojai, slaugytojai ir padėjėjai. Diagnostinės laboratorijos ir vaizdų paslaugos padeda gydytojams nustatyti ligos gydymą ir prognozę, o vaistinės aprūpina pacientus vaistus. Faktinė paciento buvimo trukmė priklauso nuo jo ligos tipo, būtino gydymo ir prognozės.
Kvalifikuotos slaugos įstaigos yra tos, kurios aptarnauja pacientus, sergančius valdomomis lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu, raumenų distrofija (MD) ir lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Paprastai rūpindamiesi pagyvenusiais pacientais, daugelis jų tampa gyventojais dėl demencijos – būklės, sukeliančios atminties ir pažinimo sutrikimus, pavyzdžiui, Alzheimerio liga. Kadangi ūminės slaugos ligoninėse dirba daug licencijuotų specialistų, ilgalaikės slaugos stacionarinėse įstaigose dirba praktinės slaugytojos, slaugytojos arba padėjėjai, nes pacientams paprastai reikia tam tikros pagalbos atliekant kasdienes veiklas, įskaitant priežiūrą ir burnos priežiūrą. Kartais pacientai patenka į stacionarines priežiūros įstaigas pirmiausia reabilitacijos sumetimais, nes jie nėra taip serga, kad jiems prireiktų hospitalizacijos, tačiau jie nėra pakankamai gerai, kad galėtų būti namuose. Tokie pacientai paprastai priimami trumpalaikiam buvimui.
Tam tikros stacionarinės įstaigos teikia gydymo ir reabilitacijos paslaugas žmonėms, kenčiantiems nuo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir priklausomybės. Paslaugos gali apimti grupinės terapijos seansus, kartu pasitaikančių sutrikimų gydymą ir detoksikaciją, kurią valdo medicinos ir psichikos sveikatos specialistai. Narkotikų gydymo centrai gali būti toliau skirstomi pagal teikiamų detoksikacijos paslaugų tipą, pavyzdžiui, tie, kurių specializacija yra tik opiatai, alkoholis ar kokainas. Vaikams, paaugliams ir suaugusiems yra stacionarinės įstaigos, skirtos piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis gydymui.
Psichiatrinės ligoninės yra stacionarinės įstaigos, kuriose gydomi asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, įskaitant šizofreniją ir bipolinius bei ribinius asmenybės sutrikimus. Ligoninės, slaugančios psichikos ligonius, skirstomos į kategorijas pagal buvimo trukmę, riboto judėjimo lygį arba pacientų amžių. Galimos trumpalaikės viešnagės, šiose ligoninėse asmenys pirmiausia yra stebimi ir koreguojami vaistai. Kai kurios taiko atvirų durų politiką, leidžiančią pacientams laisvai judėti ir net visiškai išvykti, jei jie pasirenka, o kiti yra labiau ribojantys, pavyzdžiui, įstaigose, kurių specializacija yra apgyvendinimas tiems, kurie laikomi nusikalstamai bepročiais.