Į asmenį orientuota terapija yra psichologinės terapijos rūšis, pagrįsta humanistine perspektyva. Šis požiūris leidžia manyti, kad kiekvienas žmogus iš prigimties yra geras, tačiau jį gali netinkamai paveikti aplinkos veiksniai. Į asmenį orientuota terapija taip pat vadinama į klientą orientuota terapija, nedirektyvine terapija arba Rogerian terapija, ją sukūrusio psichologo Carlo Rogerso vardu. Yra trys į asmenį orientuotos terapijos tipai arba vystymosi fazės: nedirektyvi psichoterapija, reflektyvioji psichoterapija ir patirtinė terapija.
Nedirektyvinė psichoterapija laikoma pirmąja į asmenį orientuotos terapijos faze. Ši fazė suteikia terapeutui galimybę leistinai prieiti prie paciento, todėl pacientas jaučiasi priimtas. Tai yra pagrindinis nedirektyvinės psichoterapijos tikslas ir jis skirtas padėti pacientams gauti aiškumo ir įžvalgos savo gyvenime. Terapeutas pasiekia priėmimą, gydydamas pacientą su besąlygiškai teigiamu požiūriu (UPR) – tai yra neteisėto elgesio rūšis, kurią terapeutas vaizduoja pacientui, priversdamas jį jaustis priimtu.
Antrasis į asmenį orientuotos terapijos etapas yra reflektyvioji psichoterapija. Šioje fazėje pacientui leidžiama susiderinti tarp idealios savęs sampratos, to, kaip žmogus nori būti, ir tikrosios savęs sampratos, ty koks žmogus iš tikrųjų yra. Terapeutai tai pasiekia atspindėdami paciento rodomus jausmus, todėl pacientas jaučiasi patogiai ir pasitiki. Pagrindinis tikslas šioje fazėje yra pasitikėjimas; pacientas turi pasitikėti terapeutu, kad bet kokios rūšies psichoterapija baigtųsi sėkmingai.
Terapeuto tikslas patirtinės terapijos, trečiosios į žmogų orientuotos terapijos fazės, metu yra sukurti saugų ryšį, kad pacientas galėtų vertinti vidinius poreikius ir suprasti emocijas. Terapeutai gali panaudoti empatiją, tikslų paciento emocijų suvokimą, kad sukurtų šį ryšį. Šios fazės metu terapeutas sutelkia dėmesį į paciento savirealizaciją – jo norą išnaudoti savo potencialą – skatindamas jį patirti ir išreikšti savo jausmus, o ne juos slopinti.
Į asmenį orientuota terapija pasiekė sėkmingų rezultatų pacientams, kenčiantiems nuo psichologinių sutrikimų, įskaitant šizofreniją, depresiją ir piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis. Ši terapijos forma dažniausiai taikoma atskirais atvejais, taip pat grupinėje terapijoje ir šeimos terapijoje. Jei tinkamai atliekama, į asmenį orientuota terapija gali padidinti paciento savigarbą ir pozityvų požiūrį į gyvenimą. Po sėkmingo gydymo pacientai gali atrodyti atviri pokyčiams ir naujiems potyriams, nepaisant jų psichinės ligos. Stabilūs santykiai ir pasitikėjimas, kurį jie kuria su savo terapeutu, padeda pacientams pasiekti stabilumo ir pasitikėjimo kituose santykiuose.