Virtualios realybės terapija – tai intensyvi terapinė programa, kurios metu pacientas pasineria į imituojamą pasaulį ar situaciją. Psichologai, psichiatrai ir kiti psichikos sveikatos specialistai jį naudoja gydyti pacientus, kurie kenčia nuo tam tikrų ligų, tokių kaip fobija ar potrauminio streso sutrikimas. Gydytojai nustatė, kad virtualios realybės terapija taip pat padeda pacientams susidoroti su skausmu ir nemaloniomis medicininėmis procedūromis.
Kai gydytojai ir terapeutai taiko virtualios realybės terapiją, kompiuterių sukurtais vaizdais sukuriamas kibernetinis pasaulis. Šie vaizdai yra išsamūs, tikroviški ir sukurti taip, kad pacientas pajustų, kad jis buvo pervežtas kur nors kitur. Gydytojas ant paciento galvos ir akių uždeda prietaisą, vadinamą stereoskopinėmis ausinėmis. Ausinės stebi paciento galvos judesius ir rodo trimatį kraštovaizdį. Šis procesas įtraukia pacientą į projektuojamą aplinką ir sukuria iliuziją, kad jis ar ji iš tikrųjų juda virtualiame pasaulyje.
Psichoterapijos srityje gydytojai ir terapeutai dažnai naudoja šį procesą, kad padėtų pacientams susidurti su baimėmis ir fobijas ir jas įveikti. Pavyzdžiui, jei pacientas bijo minios, virtuali aplinka gali imituoti situaciją, kai pacientą supa kiti žmonės, kad jis galėtų saugiai susidoroti su baime ir ją įveikti. Panašiai psichikos sveikatos specialistai taip pat naudoja virtualiosios realybės panardinimą, kad padėtų pacientams, sergantiems potrauminio streso sutrikimu, susidurti su įvykiais, sukeliančiais streso reakciją. Visa tai galima atlikti stebimoje, kontroliuojamoje aplinkoje, pritaikytoje kiekvieno paciento poreikiams.
Kalbant apie šios terapijos taikymą medicinoje, virtualiosios realybės panardinimas pasirodė esąs žadantis padėti pacientams valdyti skausmą ir susidoroti su nepatogiomis medicininėmis procedūromis. Pavyzdžiui, gydytojai atliko tyrimus su pacientais, patyrusiais sunkius nudegimus, kurių gydymas gali būti nepakeliamas. Tačiau taikydami virtualios realybės terapiją gydytojai nustatė, kad gydymo metu pacientai patyrė žymiai mažiau skausmo. Žmogaus smegenys vienu metu apdoroja tik tam tikrą išorinio įvesties kiekį, o kai yra užsiėmusios virtualia aplinka, skausmo dirgiklius neapdoroja taip efektyviai, kaip kitaip. Tai savo ruožtu labai sumažina pacientų skausmo pojūtį.
Kartais gydytojai patobulina virtualiosios realybės patirtį naudodami kitą jutimo įvestį. Pavyzdžiui, jei stereoskopas rodo žolėtą lauką, šviežiai nupjautos žolės kvapas gali patekti į terapijos kambarį, kad būtų pagerinta patirtis. Lygiai taip pat, jei virtualus vaizdas į imituojamą aplinką įveda šunį ar katę, pacientas gali pasiekti kailinį, iškamšą žaislą, kad jis iš tikrųjų galėtų pajusti gyvūną, paryškindamas iliuziją.
Tiek medicinos, tiek psichikos sveikatos srityse virtualios realybės terapija sulaukė didelio pasisekimo gydant pacientus, turinčius įvairių sutrikimų. Gydytojai ir terapeutai nuolat tiria galimus šios terapijos panaudojimo būdus ir pasekmes. Kadangi mokslininkai ir toliau kuria didesnes ir sudėtingesnes technologijas, virtualios realybės terapija toliau plėsis ir tobulės.