Heparino stebėjimas – tai nuolatinis paciento, gydomo heparinu, įvertinimas, siekiant įsitikinti, kad vaistai veikia tinkamai, o rizika pacientui yra kuo mažesnė. Gydytojas gali rekomenduoti šį antikoaguliantą pacientams, kuriems yra krešulių susidarymo rizika, arba pacientams, kuriems yra krešulių, kuriuos reikia pašalinti, kad būtų išvengta trombozės. Pacientams, vartojantiems hepariną, yra didesnė sunkių kraujavimų rizika, nes jų kraujas krešėja ne taip greitai. Jei jie pasieks nesaugią vaisto dozę, tai gali sukelti didelę riziką.
Kai gydytojas paskirs hepariną, ji paskirs įsotinamąją dozę, kad sumažintų paciento krešėjimo greitį, o tada periodiškai suleis boliusus, kad išlaikytų terapinį vaisto lygį. Per šešias valandas po įsotinimo dozės ir kas šešias valandas po to reikia paimti kraują heparino tyrimui. Šis heparino stebėjimas leidžia gydytojui nustatyti, kada ir kaip koreguoti dozę. Kai pacientas gauna stabilią dozę, pakanka atlikti vieną tyrimą per dieną. Heparino stebėjimas kas šešias valandas bus atnaujintas, jei gydytojui reikės pakeisti dozę.
Yra keletas skirtingų testų, kuriuos ligoninės laboratorija gali atlikti heparino stebėjimui. Vienas iš jų yra dalinis tromboplastino laiko (PTT) testas. Tai įvertina, kiek laiko užtrunka paciento kraujui krešėti, ir suteikia greitą grįžtamąjį ryšį gydytojui. Laboratorija gydytojui pateiks atskaitos verčių diapazoną, pagrįstą kitais pacientais, kad jis galėtų nustatyti, ar paciento kraujas kreša normaliai, per greitai ar per lėtai. Tikslas yra pasiekti pastovų krešėjimo laiką ir jį išlaikyti.
Kitas variantas yra anti-Xa tyrimas, kuris tiesiogiai matuoja heparino kiekį paciento kraujyje. Gydytojas gali paprašyti atlikti šį tyrimą, jei pacientas atrodo atsparus heparinui arba jei yra PTT tyrimo problemų, pavyzdžiui, uždelstas rezultatas. Tai gali būti naudinga stebint heparino kiekį, kai gydytojas nori absoliučios reikšmės, kiek heparino yra paciento kraujyje.
Pagerėjus paciento būklei, gydytojas gali pradėti mažinti heparino dozę. Tam reikės daugiau stebėti heparino kiekį, kad būtų galima anksti pastebėti bet kokias krešėjimo problemas. Jei paciento kraujas vis tiek normaliai nekrešės, gydytojas gali vėl koreguoti dozę, kol ji taps stabilesnė. Pacientams gali tekti trauktis lėtai, ypač jei jie turi rimtų sveikatos problemų. Kartais šiuo etapu jie lieka ligoninėje, todėl, jei atsiranda komplikacijų, pagalbos teikėjai yra nedelsiant prieinami.