Celiulitas yra bakterinės ar grybelinės infekcijos komplikacija, dėl kurios atsiranda skausmingas, raudonas, niežtintis bėrimas. Dauguma celiulito atvejų yra lengvi ir sukelia tik nedidelį diskomfortą, nors sunki ar negydyta celiulito infekcija gali sukelti karščiavimą, kvėpavimo pasunkėjimą ir galimai mirtinas širdies komplikacijas. Labai svarbu, kad asmuo, pastebėjęs nuolatinį bėrimą, kreiptųsi į gydytoją, kad gautų tikslią diagnozę ir sužinotų apie konkrečias infekcijos gydymo priemones. Lengvus atvejus paprastai galima palengvinti geriamaisiais antibiotikais, nors dėl pažengusių infekcijų dažnai reikia hospitalizuoti ir gydyti intraveniniais vaistais.
Dauguma celiulito atvejų yra streptokokų ar stafilokokų infekcijų pasekmė, nors daug įvairių patogenų gali sukelti problemų. Kai bakterijos patenka į odą per atvirą žaizdą, įtrūkusią odą ar vabzdžių įgėlimą, jos dauginasi ir sukelia imuninės sistemos atsaką, dėl kurio atsiranda paraudimas ir patinimas. Bėrimai būna labai niežtintys ir skausmingi, nors gydytojai primygtinai nerekomenduoja kasytis, nes tai gali dar labiau sudirginti odą ir sukurti naujus bakterijų patekimo į organizmą kelius.
Asmuo, kuriam atsiranda neįprastas bėrimas, gali paveiktą kūno dalį patepti vietiniu kremu nuo niežėjimo, kad laikinai sumažintų simptomus. Be to, bėrimo pakėlimas ir apledėjimas gali padėti sumažinti patinimą. Bėrimai, atsiradę dėl lengvo dermatito ar alerginių reakcijų, paprastai praeina savaime per kelias valandas ar dienas, nors celiulito infekcija dažnai gali laipsniškai pablogėti be profesionalios priežiūros. Asmuo, kurio bėrimas pablogėja arba karščiuoja, turėtų kuo greičiau apsilankyti greitosios medicinos pagalbos skyriuje.
Gydytojas paprastai gali diagnozuoti celiulito infekciją, ištyręs bėrimą ir paimdamas kraujo mėginį laboratoriniams tyrimams. Gydymo priemonės priklauso nuo bakterijų ar grybelių, sukeliančių simptomus, tipo. Dauguma bakterinių infekcijų, įskaitant streptokokines ir stafilokokines, gali būti gydomos dviejų savaičių geriamųjų antibiotikų kursu. Penicilinas, eritromicinas ir vankomicinas yra dažniausiai skiriami antibiotikai. Be kasdienių vaistų vartojimo, pacientams gali tekti tepti vietinius kremus ir laikytis kitų gydytojų aprašytų namų priežiūros procedūrų. Gydant ir atidžiai stebint, celiulitas paprastai išnyksta per dvi ar tris savaites.
Celiulito infekcija, sukelianti stiprų karščiavimą ir ligas, reikalauja agresyvesnio gydymo. Pacientas paprastai patenka į kritinės slaugos skyrių, jam į veną leidžiami antibiotikai ir skysčiai, taip pat atidžiai stebimas, kad organizmo sistemos išliktų stabilios. Kai pacientas pradeda jaustis geriau, jam gali būti paskirti geriamieji vaistai ir leidžiama grįžti namo. Norint stebėti gijimą ir užtikrinti, kad bakterijos būtų visiškai išnaikintos, būtina dažnai tikrintis.