Kraujo ląstelių skaičius apima skirtingų tipų ląstelių kiekio kraujyje matavimą. Tai naudinga siekiant nustatyti tokias ligas kaip anemija, kai deguonį pernešančių raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ar struktūra gali būti nenormalūs. Baltųjų kraujo kūnelių, kurie yra organizmo imuninės sistemos dalis, kiekis gali padidėti, jei žmogus serga infekcija. Trombocitų, dalyvaujančių kraujo krešėjimuose, skaičius gali sumažėti sergant tokiomis ligomis kaip hemofilija, kai kraujavimas yra gausus. Tai, kas žinoma kaip pilnas arba pilnas ląstelių skaičius, matuoja baltųjų kraujo kūnelių, raudonųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičių kraujo vienete, nustato raudonųjų kraujo kūnelių dalį ir kiek juose yra hemoglobino bei patikrina jų dydį.
Bendras kraujo tyrimas, kurį gydytojai gali naudoti bendrai paciento sveikatai patikrinti, yra bene dažniausiai atliekamas kraujo tyrimas. Šį testą galima atlikti gana paprastai, naudojant nedidelį švirkštą su adata kraujo mėginiui paimti iš rankos venos. Ląstelių mėginyje analizė ir skaičiavimas paprastai atliekami specializuotomis mašinomis. Ląstelių formos taip pat gali būti tiriamos, jei dalis mėginio paimama vadinamajam kraujo tepinėliui, kai plonas kraujo sluoksnis uždedamas ant stiklelio ir analizuojamas mikroskopu.
Atlikus bendrą kraujo tyrimą, galima nustatyti daugybę įvairių ligų, iš kurių bene dažniausiai nustatoma anemija. Anemija gali būti nurodyta, jei raudonųjų kraujo kūnelių skaičius yra mažas arba hemoglobino kiekis yra mažesnis už normalų. Esant mažam deguonies kiekiui, pvz., dideliame aukštyje, arba sergant ligomis, pažeidžiančiomis kaulų čiulpus, raudonųjų kraujo kūnelių kraujyje gali būti daug, o hemoglobino kiekis gali padidėti.
Jei baltųjų kraujo kūnelių skaičius yra per didelis, priežastis gali būti infekcija arba, rečiau, vėžys. Baltųjų kraujo kūnelių kiekio stebėjimas kartais gali būti naudingas norint įvertinti, ar infekcijos gydymas yra veiksmingas. Kai kurios kaulų čiulpų ligos gali lemti priešingą baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus sumažėjimą kraujyje, nes dėl šios ligos gali sutrikti jų gamyba kaulų čiulpuose. Dėl kaulų čiulpų sutrikimų gali padidėti arba sumažėti trombocitų kiekis kraujyje, o jei jų yra per mažai, kad būtų galima normaliai krešėti, gali atsirasti nenormalus kraujavimas.
Daugumą kraujo ląstelių kiekio anomalijų gali sukelti daugybė priežasčių. Tai reiškia, kad norint nustatyti tikslesnę diagnozę, paprastai reikės atlikti papildomus tyrimus. Bet kurios nustatytos būklės gydymas skirsis priklausomai nuo jos priežasties.