Pradinis prašymas netekti darbo yra ne kas kita, kaip asmuo, prašantis valstybės ar federalinės pagalbos praradęs darbą. Nacionalinės vyriausybės stebi nedarbo būklę atitinkamose šalyse, analizuodamos pradinius prašymus bedarbiams, kurie nurodo žmonių, kurie pateikė paraiškas dėl valstybinės bedarbio pašalpos, skaičių. Ekonomistai ir analitikai stebi pradinius bedarbių atlyginimų skaičius, kad galėtų prognozuoti įvairias ekonomikos problemas – nuo užsienio valiutos kurso iki vartotojų išlaidų. Ši informacija taip pat praverčia vyriausybėms kuriant fiskalinius biudžetus ir ilgalaikius augimo planus.
Daugelis šalių siūlo bedarbio pašalpas kaip būdą sušvelninti sunkumus, kuriuos jų piliečiai patiria nuosmukio metu. Šios programos paprastai yra brangios, bet būtinos siekiant sumažinti ekonomikos nuosmukio poveikį. Vyriausybės dažnai surenka lėšas, reikalingas nedarbo draudimo iniciatyvai, paimdamos nedidelę kiekvieno piliečio mėnesinio atlyginimo dalį. Todėl kai ekonomikai sekasi gerai ir darbo rinkai sveika, nedarbo draudimo iniciatyvų lėšos didėja be didelių išlaidų. Kai ekonomika smunka, šios bedarbio pašalpų programos turi pinigų, kad galėtų susidoroti su pradinių prašymų bedarbiu antplūdžiu.
Todėl pirminiai pareiškimai dėl bedarbio turi būti atnaujinami ir tikslūs. Kadangi duomenys apie prašymus gauti bedarbio pašalpą vienai savaitei yra nepastovi, analitikai dažnai žiūri į keturių savaičių pradinių paraiškų be darbo vidurkį, kad geriau suprastų darbo rinką. Vartotojų išlaidos taip pat yra tiesiogiai susijusios su nedarbu ir jas galima tiksliai įvertinti analizuojant pradinius nedarbo prašymų skaičius. Kai tam tikras regionas ar teritorija kovoja su dideliu nedarbo skaičiumi, daugelis skirtingų verslo sektorių pritaikys savo pardavimo ir paslaugų taktiką, kad prisitaikytų prie savo vietos bendruomenių.
Šie teiginiai yra ne tik analizuojami siekiant įžvalgos apie šalies darbo rinką, o šiuo metu bedarbių skaičius turi įtakos daugeliui kitų vyriausybės aspektų. Pavyzdžiui, kadangi nedarbas rodo šalies ekonominę galią, didėjantis nedarbas reikš silpnesnę valiutą pasaulio rinkose. Prekybininkai naudoja pradinius pareiškimus dėl bedarbio kaip neįkainojamą įrankį artimiausioms valiutos perspektyvoms numatyti. Panašiai daugiau bedarbių reiškia, kad tenka mažiau pinigų išleisti vartojimo prekėms, nes bedarbis labiau linkęs išleisti pajamas būtiniausioms prekėms nei prabangos prekėms. Susiklosčius tokiai situacijai įmonės dažnai koreguoja savo reklamą, kad patiktų bedarbiams, turintiems itin mažą biudžetą, todėl pradiniai pareiškimai dėl bedarbio galiausiai paliečia visus paveiktame regione.