Žolininkai ir natūralios mitybos specialistai dažnai rekomenduoja naudoti detoksikuojančias žoleles, kad išvalytumėte kepenis, kurios, kaip teigiama, sulaiko toksinus, skatinančius spuogų atsiradimą. Viena iš tų žolelių, vadinama pieno usnis, gali būti naudojama norint padidinti šlapimo nutekėjimą ir pašalinti kenksmingus toksinus, todėl tai yra populiari žolė spuogams gydyti. Nėra mokslo, patvirtinančio, kad kuri nors žolė gali labai paveikti organizmo detoksikacijos procesus, ir nėra tyrimų, įrodančių, kad pieno usnis yra veiksmingas nuo spuogų ar kitų sutrikimų. Daugelis gydytojų įspėja pacientus, kurie ilgą laiką vartoja vaistažolių papildus, pvz., pienligę, ir nesutaria dėl teigiamos žolelės nuo spuogų naudos.
Kepenys yra pagrindinis detoksikuojantis organizmo organas, kuris nuolat filtruoja ir šalina toksinus iš aplinkos ir maisto, išskirdamas juos su šlapimu. Žolininkai teigia, kad toksinai, kurie kaupiasi kepenyse, gali sukelti šalutinį poveikį, kuris atsiranda ant odos, pavyzdžiui, spuogus. Teigiama, kad pieno usnis nuo spuogų gali padėti detoksikuoti kepenis, nes yra diuretikas, skatinantis dažnesnį šlapinimąsi. Tikrasis dermatologijos mokslas, susijęs su vaistažolėmis ir jų poveikiu odai, neparodė jokios naudos naudojant pienligę spuogų gydymui.
Saikingai vartojamas pienelis vis tiek gali suteikti antioksidantų, o tai naudinga odai ir kūno sveikatai dėl įvairių priežasčių. Kai kurie asmenys gali patirti šalutinį poveikį vartodami pieno usnį nuo spuogų, pvz., padidėjusį spuogų paūmėjimą, jei jie turi stiprią alergiją šiai žolei. Dermatologai dažnai rekomenduoja įprastesnius gydymo būdus, kurie buvo nuodugniai ištirti, siekiant išvengti spuogų arba juos gydyti, pavyzdžiui, receptinius veido muilus ar sutraukiančius vaistus. Nors pieno usnis yra saugus daugumai žmonių, jį reikia vartoti atsargiai.
Kaip ir gydant visas žoleles, naudojant pieninį usnį spuogų gydymui kaip vienintelį gydymo būdą, gali būti nepaisoma kitų gydymo būdų, kurių galima išvengti ir kurie, kaip įrodyta, veiksmingi. Tai apima aliejų laikymą toliau nuo veido ir veido prausimą vieną ar du kartus per dieną. Mitybos specialistai dažnai gali pasiūlyti dietą, kurioje mažai cukraus ir kepto maisto bei daug daržovių, vaisių ir gėlo vandens. Gydytojai gali įspėti dėl papildomų priežasčių nenaudoti nuolatinio pieno usnio, nes ilgalaikiai jo poveikio sveikatai tyrimai yra reti.