Dominuojanti ideologija remiasi Karlo Markso teorija, kad dauguma visuomenių dalijasi vertybėmis ir požiūriais, kuriuos lemia politika ir galią bei įtaką turinčių žmonių filosofija. Teigiama, kad vertybes, moralę ir idealus kiekvienu istorijos laikotarpiu apibrėžia ekonominiai ir politiniai lyderiai. Marksas tikėjo, kad darbininkų klasės žmonės visuomenėje dominuojančią ideologiją priėmė kaip natūralią ir neišvengiamą, o šis pritarimas slopino politinius nesutarimus.
Remiantis marksistine teorija, tokio tipo ideologija iškilo XIX amžiaus pabaigoje, kai šalys įžengė į pramonės erą kaip kapitalistinės visuomenės. Marksas teigė, kad žmonės, turintys ekonominę galią, valdo visuomenę ir naudojo žmones be valdžios asmeninei naudai. Visos dominuojančios ideologijos padeda labiau pasisekusiems, vadinamiems buržuazija, pasinaudoti mažiau pasisekusiais, vadinamais proletariatu. Jėgos pusiausvyra išlieka pastovi dėl šių idealų, tikėjo Marksas.
Ši teorija paaiškino, kad įstatymai, išsilavinimo galimybės ir klasių pasiskirstymas išlaikė žemesnę klasę savo vietoje. Darbo žmonės nesuvokė, kad su jais buvo elgiamasi nesąžiningai ar jais naudojamasi, nes jie priėmė tuo metu vyraujančią ideologiją. Marksas manė, kad šie veiksniai yra svarbūs veikiančiai visuomenei siekiant išlaikyti status quo.
Jis manė, kad vartotojiškumas yra natūralus dominuojančios ideologijos progresas. Darbo klasės žmonės, stengdamiesi įgyti daugiau materialinių turtų, nekreipė dėmesio į valdžioje esančių žmonių korupciją ir galimus neigiamus padarinius, gautus daugiau turto. Pavyzdžiui, Marksas manė, kad darbininkų klasės žmonės gali nepastebėti žalos aplinkai, kurią gali atnešti vartotojiškumas, jei tik jie gali gauti materialinių gėrybių.
Dominuojanti ideologija buvo daugelio tyrinėjimų ir diskusijų objektas. Kai kurie filosofai teigia, kad teorija nebegalioja šiuolaikinėse kapitalistinėse visuomenėse. Šiuolaikiniai filosofai mano, kad dėmesys nukrypo į darbuotojų teises, todėl mažiau pasisekė žmonės geriau suvokia ekonominį atotrūkį tarp jų ir žmonių, turinčių politinę ir ekonominę galią.
Žmogaus teisių organizacijos tikriausiai prisidėjo prie sąmoningumo pasikeitimo. Šios grupės sutelkia dėmesį į individualias socialines ir ekonomines teises, kurios peržengia rasines ir seksualines kliūtis. Piktnaudžiavimas tam tikromis žmonių grupėmis tapo katalizatoriumi, skatinančiu sudaryti galimybes netekusiems teisės žmonėms ir tolygesnio valdžios bei turto paskirstymo.