Vienodo pateikimo susitarimas yra dokumentas, kuris dažniausiai naudojamas, kai dvi šalys nori išspręsti ginčą pasitelkdamos arbitražą. Iš esmės vienoda pateikimo sutartis patvirtina, kad abi šalys nori, kad klausimas būtų sprendžiamas arbitražo procese. Be to, dokumentas patvirtina visų suinteresuotų šalių įsipareigojimą sutikti su priimtu sprendimu ir laikytis sprendimo sąlygų.
Arbitražas dažnai naudojamas kaip priemonė išvengti ilgų ir brangiai kainuojančių teisminių kovų, kai tarp asmenų ar įmonių vyksta teisiniai ginčai. Norint pradėti šį arbitražo laikotarpį, suinteresuotoms šalims pateikiama apžvalga, kaip vyksta arbitražo procesas ir ką tai gali reikšti kiekvienam proceso dalyviui. Į vienodą pateikimo susitarimą įtrauktas posakis apibendrina proceso ypatumus ir yra priemonė patikrinti, ar kiekviena šalis supranta arbitražo sąlygas ir atsisako savo teisės į bet kokius tolesnius teisinius veiksmus.
Pasirašius, paliudyjus ir tinkamai įforminus vienodą pateikimo sutartį, bylai paskiriami arbitrai ir vyksta įrodymų pateikimas. Vykdydami vienodo pateikimo susitarime nustatytas sąlygas, arbitrai naudos tyrimo ir tarpininkavimo priemones, kad priimtų sprendimą, kuris veiksmingai užbaigs ginčą. Nors procesas gali užtrukti, arbitražas paprastai yra trumpesnis procesas nei įprastais teisiniais kanalais ir dažnai visoms dalyvaujančioms šalims kainuoja daug pigiau.
Vienodoje pateikimo sutartyje gali būti numatytos elgesio taisyklės, kurios bus taikomos išsprendus ginčą ar ginčus. Pavyzdžiui, abi šalys gali susitarti neatskleisti tikslių sprendimo sąlygų žiniasklaidai arba gali būti nustatytos gairės dėl bet kokios priteistos žalos atlyginimo grafiko. Kaip ir priimant galutinį sprendimą, vienodo pateikimo susitarimo sąlygos įpareigos šalys sumokėti žalos atlyginimą ar kitas baudžiamąsias priemones, kurias arbitrai laiko tinkamomis.