Tai du esminiai ir reikšmingi momentai bet kurios šeimos gyvenime: kai gimsta pirmasis ir paskutinis vaikas. Atsižvelgiant į abiejų tų vaikų dėmesį, tie, kurie patenka į vidurį, gali parodyti tam tikrus požymius ir elgesį, kurio kiti nerodo. Gimimo tvarka daro įtaką, o tiems, kurie yra viduryje, gresia būklė, vadinama vidutinio vaiko sindromu. Viduriniai vaikai dažnai jaučiasi ignoruojami ar mylimi mažiau nei kiti, todėl jiems būdinga žema savigarba.
Dažnai manoma, kad ši būklė išsivysto vidutinio gimimo vaikui, tačiau kartais ji gali pasireikšti bet kuriam vaikui, gimusiam tarp vyriausio ir jauniausio. Psichologams vis labiau suvokiant šią problemą, daugelis su ja kenčiančių žmonių turi bendrų bruožų. Supratimas, kaip šeimos tvarka gali paveikti šią būklę, suteikia tam tikrų patarimų, kaip ją gydyti.
Vidutinio vaiko sindromo pasekmės yra įvairios. Vaikas gali jaustis tarsi nepriklausomas, skirdamas visą dėmesį vyriausiam ir jauniausiam. Vidurinis vaikas taip pat gali jaustis taip, lyg jis ar ji būtų mažiau mylimas, žemos savigarbos ir nejaučia krypties. Tačiau šie simptomai pasireiškia ne tik vaikystėje, bet gali išlikti visą jo suaugusiojo gyvenimą.
Geros naujienos yra tai, kad sindromas gali būti lengvai atpažįstamas ir nėra fizinio pobūdžio. Tai labai išgydoma, ypač jei pastebėta anksti. Vien tėvų požiūrio pasikeitimas dažnai labai palengvins situaciją. Tėvai visada turėtų nepamiršti, kad vidurio gimęs vaikas dažnai sulaukia mažiausiai dėmesio. Tai nereiškia, kad tėvai yra blogi, nes tai natūrali reakcija ir dažnai tai daroma nesąmoningai.
Tėvai visada turi pasirūpinti, kad kiekvienas vaikas jaustųsi mylimas ir vertinamas. Tai ypač aktualu bandant išvengti vidutinio vaiko sindromo padarinių. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir ypatingas. Nors tai gali būti sunku, reikia dėti visas pastangas, kad visi vaikai būtų įtraukti į veiklą ir kiekvienam būtų skiriamas individualus dėmesys.
Kai yra keli broliai ir seserys, tėvai turėtų rasti laiko skirti kiekvienam individualų dėmesį. Tai gali būti ypatinga naktis kartą per mėnesį, kai vienas iš tėvų išveda vaiką, o kitas lieka namuose su kitais. Kiekvieną dieną gali būti skirtas ypatingas laikas pasikalbėti apie vaiko gyvenimą ir jausmus. Šios paprastos smulkmenos gali padėti visiems vaikams jaustis lygiems ir būti naudingos visiems šeimos vaikams.