Kompromisas – tai dviejų ar daugiau šalių, asmenų ar grupių, derybos, padedančios pasiekti abipusiai sutartą sprendimą. Esminė abipusio susitarimo idėja yra ta, kad kiekvienas susitarime dalyvaujantis asmuo ar grupė turi priimti sprendimą atiduoti kai kuriuos dalykus, kuriuos jis, ji ar jie norėtų, kad tikėčiausiai gautų tai, ko labiausiai trokšta. Kompromisas egzistuoja visose gyvenimo srityse: verslo, santykių ir pan. Net ir asmeniškai žmogui gali tekti rasti vidurį su savo troškimais, kad pasiektų efektyviausius gyvenimo siekimo būdus.
Santykiuose, pavyzdžiui, sutuoktinių santykiuose, paprastai sutariama, kad gebėjimas eiti į kompromisus gali pagerinti kiekvieno partnerio santykių patirtį. Kadangi žmonės yra individualūs, retai būna, kad du žmonės dėl visko susitars. Dauguma protingų asmenų gali derėtis su savo partneriais, kad atsisakytų dalykų, kurie nėra svarbūs, ir gautų tai, kas yra svarbu.
Pora gali derėtis dėl kiekvieno partnerio namų ruošos darbų dalies, vaikų auklėjimo būdo ar tiesiog konkrečių užduočių, kurias kiekvienas asmuo turi atlikti tą dieną. Pora, nusprendusi, kad vienas žmogus pasiims vaikus, o kitas liks namuose skalbti, padarė kompromisą. Nei vienas, nei kitas gali nenorėti nė vieno iš šių darbų, bet jie atlieka reikalingus dalykus, kad gyvenimas tekėtų sklandžiai.
Ir atvirkščiai, poros, kurios negali sudaryti tokių susitarimų, dažniausiai turi didelių rūpesčių. Kai kiekviena santuokos šalis mano, kad ji turi teisę į daugiau nei kita šalis, gali būti labai sunku pasiekti aukso vidurį. Jei vienas partneris yra atkakliai nusiteikęs nedaryti nuolaidų, kitas partneris turi nuspręsti arba viską nusileisti ir leisti partneriui dominuoti, arba bandyti ginčytis. Poros gali praleisti laiką terapijoje, mokydamosi daryti nuolaidas ir vertinti savo partnerius.
Versle pasitaiko daug situacijų, kai reikia ieškoti kompromisų. Kartais žmogus neturi pasirinkimo. Viršininkas gali pasakyti darbuotojui, kad jam reikia atlikti darbą, ir niekas negali išsiderėti ar reikalauti iš viršininko mainais. Kita vertus, dažnai susitariama per darbo derybas. Profsąjungos ir įmonių vadovai dažnai turi pasiekti abipusius susitarimus, kurie būtų priimtini visoms šalims.
Darbuotojai gali norėti didesnių atlyginimų, bet gali tekti lanksčiau dirbti, kad juos pasiektų. Kai derasi dvi grupės, abi sutinka imti mažiau, bet vis tiek kažko imtis, dažnai labai konkrečiais terminais ir per tokius procesus kaip tarpininkavimas. Nepavykus susitarti, darbuotojai gali streikuoti ir atsisakyti grįžti į savo darbą, kol nebus išspręstos darbo problemos.
Būti bekompromisiniam ne visada yra neigiama. Asmuo, turintis bekompromisį etikos jausmą, nėra lengvai priverčiamas tapti mažiau etišku. Tačiau nuolatinis nelankstumas visose gyvenimo srityse atveria žmogui galimybę nuolat kovoti įvairiuose frontuose. Kaip žmogui, svarbu nuspręsti, kurios jūsų gyvenimo sritys yra svarbiausios ir kurios jūsų gyvenimo, darbo ar santykių sritys gali būti lanksčiau konstruojamos. Frazė „pasirink savo kovas“ galioja, nes žmonės turi nuspręsti, kada gali nuolaidžiauti, kad išvengtų nuolatinių susidūrimų su tėvais, sutuoktiniais, vaikais, viršininkais ar kitais.