Etika arba moralės filosofija yra įvairus ir karštai ginčijamas tyrimo objektas. Tai ne tas pats, kas turėti „moralę“ per se, o tyrimas, kaip žmonės gali sukurti tam tikrą kodą, kas yra teisinga ar neteisinga, remiantis bet kokia pagrindine moraline prasme. Viena iš jos dėmesio sričių yra vieno ar kelių žmonių sukurtos moralės taikymas, norint užduoti daug skirtingų klausimų. Yra daug bendrų etikos klausimų, tačiau jie gali skirtis priklausomai nuo nagrinėjamos etikos rūšies.
Kai etika yra taikomas moralinis kodeksas arba būdai jį išvesti, tai nereiškia, kad visi žmonės sutinka. Daugumoje aplinkų etika paprastai pradedama apibrėžiant, kas yra teisinga ar neteisinga, ir nustatant, ar bet kokios išvestinės etikos taikymas pašalina kai kuriuos žmones. Ankstyvoji JAV konstitucija tai padarė skelbdama, kad vergai yra mažesni už žmogų, o moterys negali gauti pilietybės, nes kūrėjai uždavė klausimą: „Kas yra pilietis?
Apskritai, bet kokie klausimai, susiję su tuo, ar kažkas yra teisinga, ar neteisinga, yra etikos klausimai, kurie prasideda ankstyvame gyvenime. Pavyzdžiui, dauguma vaikų gali susidurti su moraline dilema, ar verta išimti sausainį iš lėkštės. Norėdamas nustatyti išimtis, vaikas taip pat gali pradėti apibrėžti, kada yra teisinga paimti slapuką, pvz., kai jam siūloma arba kai mama nemato. Šis samprotavimas gali būti tobulinamas atsižvelgiant į kitų reakciją į vaiko pasirinkimą.
Kai kultūros, daugiau ar mažiau sutartinai, apibrėžia pagrindinį etinį elgesį, vis dar yra didelė pilkoji zona. Visa etikos šaka, vadinama taikomąja etika, nagrinėja tai, kas dažniausiai vadinama karšto mygtuko problemomis. Kai kurie iš labiausiai paplitusių etikos klausimų apima klausimus apie santuokos apibrėžimą, amžių, nuo kurio prasideda gyvenimas, eutanaziją, asmens ir valstybės teisių svarbą, o sąrašas tęsiasi.
Šie etikos klausimai užduodami dažnai – neoficialiai studentų, rašančių darbus ar diskutuojančių, arba formaliai valstybių vadovų ar kitų, bandančių priimti įstatymų projektus. Tokie klausimai gali būti klaidingai vadinami moraliniais klausimais, tačiau pati priežastis, dėl kurios jie egzistuoja, yra ta, kad skirtingi moralės kodeksai paskatino priešingus etikos rinkinius. Kai prieštaraujama pagrindinei moralei, bandyti teisiškai arba individualiai apibrėžti vieną etikos kodeksą yra labai sudėtinga. Tada sprendimas konkrečiu klausimu gali būti vadinamas etikos sukūrimu, tačiau tai skiriasi nuo moralinio įsitikinimo kūrimo. Tokie įstatymai apims tik daugumą, o didelė mažuma vis tiek gali jausti etinius konfliktus su asmenine etika ir morale.
Profesinėse organizacijose turi būti konstruoti panašūs etiniai modeliai. Pavyzdžiui, santuokos ir šeimos terapeutai ir visi kiti konsultantai vienu metu turėjo paklausti: „Ar pacientams naudinga, jei terapeutai turi su jais seksualinių santykių? Iš pradžių žmonėms kartais nepavykdavo užduoti šio klausimo, ir net garsiausi ankstyvieji psichiatrai ne visada laikėsi jų patarimo vengti šios praktikos. Šiuo tikslu ir dėl to, kad problema vis dar stebėtinai paplitusi, profesinės organizacijos sukūrė etikos kodeksus, draudžiančius tokį elgesį.
Panašiai, praktikuodami mediciną, daugelis gydytojų laikosi nurodymo nedaryti žalos. Tai vėlgi sudėtinga. Ar žalinga pacientui skirti gydymą, kuris neišgelbės gyvybės? Kas tiksliai yra medicininė žala? Ar kenkia pacientui leisti jam mirti skausminga mirtimi, kai vaistai gali nutraukti jo kančias? Netgi esant griežtai profesionalioms aplinkybėms, yra daug gilių įprastų etikos klausimų, o atsakymai į juos gali būti ginčytini.
Iš esmės sunku egzistuoti neuždavus įprastų etikos klausimų. Kasdieniame gyvenime jie atsiranda dėl įvairių žmonių pasirinkimų. Daugelis žmonių dažnai susirūpinę tuo, ką daryti yra teisinga.
Iš esmės daugelis žmonių gyvena nuolat tikrindami elgesį ir mąstymą pagal asmeninį ir valstybės įstatymų numatytą etikos kodeksą. Vieniems šiuos nedidelius patikrinimus lengva atlikti, o kitiems nuolat kyla konfliktas tarp teisingų veiksmų ir moralinės prasmės. Be to, susidūrę su tokiais dalykais kaip profesinis ar teisinis kodeksas, daugelis žmonių mano, kad moralinis jausmas visiškai prieštarauja kodeksams. Tokiais atvejais po ilgų savęs ieškojimų tai gali reikšti, kad norint elgtis etiškai reikia elgtis neteisėtai.